Visi kūriniai

Vytautas Blinkevičius

KELELIS DUNDA

Kelelis dunda sutemoj,

Pabudę kaimo suneš loja.

Prišoksiu aš prie lango tuoj, -

Turbūt bernužis atvažiuoja.

 

Kaip nors nubėgsiu aš viena

Sutikti mylimo prie vartų. –

Tegul girdės vien sutema,

Jei man žodelį brangų tartų...

 

O jei nuo jo vėl skruostai raus,

Tegu motulė to nežino;

Tegu spėlios, kad nuo alaus,

O gal nuo obuolinio vyno...

 

Kelelis dunda sutemoj,

Pabudę kaimo suneš loja.

Prišoksiu aš prie lango tuoj, -

Viktoras Balkauskas(1935-1973)

RUDENS VĖJAS

Tu girdi - langinę

Štai kažkas klebena,

Rodosi, kad vaikšto prie tavų namų.

Pašauki gal tyliai:

- Eikš, brangusis mano,

Be tavęs šįvakar liūdna, neramu...

 

Tai ne aš, mieloji,

O žvarbusis vėjas

Pas tave atbėgo smėlio takeliu,

Po tavuoju langu

Beldžiasi sustojęs,

Ilgesingai groja savo smuikeliu...

 

TĖVIŠKĖS NAKTIS

Išblėso rausvos vakarinės žaros,

Ir nuplasnojo sutema laukais.

O, kaip ramu! Tiktai rugiuos vis baras

Stasys Ablingis

SENI MIELI VIEKŠNIAI

Jaunos dienos vėtromis nuskriejo,

Nuringavo pavenčių takais,

Bangele Ventoj tik sublizgėjo

Ir pabiro žiedlapiais baltais.

 

Gimtas namas obelų pavėsy –

Židinio vaikystės šiluma...

- Ir kada vėl aplankyt galėsi? –

Klausia rūpestingoji mama.

 

Vėl ir vėl jaunų dienų ieškoti

Skuba ČIA šarmoti smilkiniai, -

Dainomis jaunystėj apdainuoti

 Išplaukia seni mieli Viekšniai...

 

VAŽIUOJA DAKTARAS

Laimondas Ablingis

Tu - gležno pumpuro jėga,

Ievų žieduos pražydus,

Krantus skalaujanti banga,

Liūčių praskleidus šydą.

 

Tu - kibirkštėlė pelenuos,

Sutviskusi per klaidą,

Rasa, suskilusi delnuos

Į praradimo gaidą.

 

Simfonija pily senoj,

Apgriuvusiuose kuoruos.

Tu - besiblaškančioj liepsnoj

 Ar uragano šuoruos...

 

Tu - ir dejonė, ir rauda,

Miražas išsisklaidęs,

Perpus nedaloma skriauda,

Nutolęs žingsnių aidas...

 

Gyva tu aukuro ugny

Iš praeities sugrįžus;

Cukraus gabaliukas (Andrius Almanis)

Eilėraščiai iš  knygos „Cukraus gabaliukas“(2014m.)

Eilėraščių naktis

Jausmai, sulydyti į vieną –

Tai ilgesys žavus, skausmingas.

Jau kaupėsi kažkas dar dieną –

Toks žinomas, bet paslaptingas.

 

Šviesa nepastebimai blėso,

Ir vakaras nuskendo naktyje.

Kaskart šalčiau, jausmai atvėso...

Bet ne - sublyksi žaibu širdyje.

 

Pieštukas. Tuščias, baltas lapas –

Tai ištisas, nepakartojamas pasaulis.

Ir pamerktų vazoj gvazdikų kvapas –

Vos vos užuodžiamas - lyg tai apgaulė.

Jonas Kryževičius

BITYNAI

 

Kur auga liepynai

Ir žydi viržynai,

Ten dūzgia bitutės

Darbštuolės žieduos.

 

Miškai ir sodybos

Žiedais pasipuošę,

Aš bičių ūžimu

Iš tolo gėriuos.

 

Dainuodamos skraido

Darbštuolės po žiedus

Ir renka nektarą,

Gėrimą Dievų,

 

Jos grįžta į avilius

Sunkios ratuotos,

Jų darbštumu

Atsidžiaugt negaliu.

 

Bitynai, bitynai!

Nuostabūs bitynai!

Skleidžia gardų kvapą

Gražiausias dainas.

 

Danutė Baranauskienė

PRISIMINIMAI

 

Prisimenu kaimo grytelę

Moliu grįstą beveik lig langų.

Prie šventųjų paveikslų tėvelis

 Ilsis tyliai, ramiai po darbų.

Sklando dvasia po seklyčią

Lino rankšluostis veidą palies,

Taip norėčiau ir vėliai netyčia

Prisiglausti prie tos praeities.

Norėčiau tik karą pamiršti,

Nes man jis buvo žiaurus.

Visą amžių j o žaizdą nešioju

Neužgydoma liko jinai.

Puslapiai