Visi kūriniai

Leonardas Pukinas //Literatūrinė rudens palietė

Pukinas, Leonardas

Lietuva. XXI amžius. Liepos 6-oji:[eilėraštis]/ Leonardas Pukinas// Vienybė.- 2007,liepos4, p.5

Lietuva. XXI amžius. Liepos 6-oji

Atsimenam, kuo buvom -

Oho, kokie laikai!

Nuo jūros iki jūros lietuviški pulkai.

Tik sudūlėjo amžiuos

Didybė ir galia.

Ir elgeta pavirtusi manoji Lietuva

Štai prie Europos slenksčio.

Vargdienio maišeliu

Lėtai didybė buvusi vos kėblina keliu.

Prakeikti, neprakeikti,

Tik amžiams pasmerkti...

Kiminius, Algimantas. Metų laiptais: arba lyriniai prisiminimai

Iš autoriaus knygos „Po gyvasties medžiu“ (2009 m.)

 Pagražinkim Lietuvą

Gražus pasaulis su dangum
gamtoj, minty, daiktuos ir žody...
Jei kartą jau gimei žmogum, -
gražus jame ir pasirodyk.

Kiekvienas stengiasi jame
spalva, garsu, mintim sušvisti. -
Jei negražus tu gražiame, -
bus prigimtinė išdavystė.

Kiekvieno mūsų pareiga
pagražinti jį ir papuošti...
Kol marių tapsime banga,
kol miško medžiais imsim ošti...

Leonardas Pukinas// Andromedos ūke

 Leonardas Pukinas „Andromedos ūke“ ( 2013m.)

Jau gelsta lapai, gelsta ir jausmai,
Ant žemės krinta, supasi ir vysta.
Rudens pramintais ilgesio takais
Atėjus laimė vakare pranyksta.
Lieka tiktai pėdos, ir rudens lietus
Pripildo jas lyg taurę praradimo.
Jau gelsta lapai, krinta lyg jausmai
Ar ašaros pavargusio likimo

***

Nelaukiu rudenio - jis vėl metus išneš,
Į šalto ilgesio pritvinkusias gatves.

Ir išskraidins žodžius, kurie širdy,
Kuriuos turėjai ... tuos, kur neturi.

Aurelija Gerulskienė (2017m.)

LIETUVOS ŠIMTMEČIUI

Išbridęs iš rūko,

Šarma pasipuošęs –

Ramus ir didingas

Čia ąžuolas ošia...

Jis saugo tėvynę

Dainas jai

Dainuoja,

Daug matė didvyrių –

Šakom jiems

Pamojo...

Per šimtmetį ilgą

Jis Lietuvą matė,

Reikėjo pavėsio –

Jis saugojo, guodė...

Reikėjo dainų

Jo šakos dainavo,

Reikėjo vaikų –

Giliukai pabiro –

Ir augo jie gražūs

Tvirti ir laimingi –

Kad saugotų, gintų

Jie savo gimtinę

Kur ąžuolas auga

Darius Rekis

Medis be lapų,

Žymintis vietą

Kur susitikom

Stovi užkeiktas

Tikras – netikro...

 

Rūkas

Tarytum liko.

Neišsisklaido –

Slepia akis mergaitė

Dieviško veido.

 

It medis be lapų

Prisiminimuose savo.

Viską tarytum užbūrė

Akys, kurios nemelavo.

 

Prisiminimas vėjo,

Kvapas žaliuojančio medžio

Ten, po kuriuo mes stovėjom

Dievui sakydami ačiū...

 

 

Lyg prakeikimas

Nunešė viską kažkur –

Stovi medis be lapų

Puslapiai