Visi kūriniai

Jordanas Šaškauskas

ORIGINALAS

Gelsvas vario spindulys

Prasiskverbia ir kyla.

Banguoja

Jūra mylima. ..

 

Aš stoviu kopose,

Mano kojas paglosto gelsvas

vynas.

Kažkur netoliese jaunimas

žaidžia.

Mažas vaikas pasižiūri į

mane

Ir didelėmis raidėmis užrašo:

Mūsų žemė.

 

DU EILĖRAŠČIAI  VIENIŠUMUI

1.

Rangosi šakų žalčiai juodi

 Į dangų žemą, tirštą,

Ir toji gatvė pašėlusiai skurdi,

 

Kai paskutinis lapas miršta.

Leonas Skabeika(1904-1936)

TRYS EILĖRAŠČIAI APIE MIRUSIĄ MEILĘ IR GYVĄ

GYVENIMĄ

1

Už sodo sviro mėlynos vosilkos,

 Ir parugės lingavo ryto vėju, -

Akyse tavo dienos pilkos

Liūdnai atsispindėjo.

 

Kaip prieblanda ir mano meilė

Sparnuotą aušrą nusivijo. –

Už vartų verkė gluosnių eilės,

Lingavo galvas pinavijos

 

Tik tu neverki, laimei sverdint, —

Vosilkom amžiaus nužydėjus...

Jinai ateis takus nužerti

Hortenzijom ir orchidėjom.

2.

Pranas Sarapinas (1897-1980)

AUSTA PAVASARIS

Jau pavasaris artėja,

Darbininkai pradės sėją.

Traktoriai kaip užriaumos,

Tuoj užvirs darbai laukuos.

 

Pasės miežių, avižų,

Vikių ir dar kitokių,

Motiejukų, dobilų

Sėklai žolių įvairių.

 

Žiemkenčiai ilgai kentėjo

Rudenį nuo šiaurės vėjo,

Sąnarius ledu sukaustė, -

Nemalonu šitaip jausti.

 

Patalus sniegų užklojo.

Nors šaltai, bet išmiegojo,

O dabar po ilgo miego

Žvelgs į saulę iš po sniego.

 

Rita Milinkauskienė

RUDENS LAIŠKAI

Lapai skrieja nuo sūkurio vėjo,

Jie - tarytum tavieji laiškai...

Tiek laiškų! Jų skaityt nebespėju,

O tu man vis rašai ir rašai...

 

Palūkėk ir suprask, kad nespėju

 Jų surinkti... Tolyn lai nuskries!

Ir anksčiau visados aš tikėjau, -

Pasibels vėl ruduo į duris...

 

Jis išmėtys lapus tuos po kojom

Tarsi laiškus, rašytus tik man... –

Gal todėl apie juos pagalvoju,

Kai tie lapai vėl beldžias langan...

 

PRISIMENU VAIKYSTĘ

Albertas Kolbergas

PORTRETAS

Aš tavo paglostau portretą,

Kai seną albumą vartau...

Tai tu juk prisiekei mylėti,

Ir aš - kad gyvensiu tik tau.

 

Bet sunkios vėl prislegia mintys

Kaip veltui tarti pažadai:

Žadėjai viskuo tu dalintis,

Bet kuo - iki šiol neradai.

 

Tik nuotrauka priekaištu lieka,

Kodėl - tik dabar supratau:

 Juk aš taip pat nedaviau nieko

Iš to, ką žadėjau tik tau.

Papilė,

1951

*********

Aš tik savąją širdį girdžiu

Ir matau, kaip užgęsta gaisai,

Klemensas Dulkė (1909-1944)

VISUOMENEI

Nebrasit laimės rakto,

Nei Šv.Jono žiedo.

Pats Jėzus visą mato:

Dejuoja... Verkia... Gieda...

 

Palikot jūs tik juokui,

Vaidinti klouno rolėm.

Paplentėm kryžiai noksta, —

Nebmylim Dievo, broliai!

 

Todėl ---

Laukai tušti - nė lašo:

Bausmė kaip juodas maras.

Pats Jėzus visą mato:

Dejuoja... Verkia... Baras...

 

APIE VIENĄ NUOBODULĮ

Čia ruduo, čia byra vargas rudeninis,

 Ant lauko čia toks gelsvas šilkas.

Vitalijus Čupkovas (1917-1967)

ATEIK, ATEIK

Ateik, ateik, gražioji šviesiaplauke,

Ateik taku, kur vaikščiojom kadais.

Tave myliu ir iki šiolei laukiu,

Ir vis tikiu tavaisiais pažadais.

 

Nejaugi tu nepameni tos meilės

Ir pamiršai daug užburtų naktų?

O man kasdien prabėgto laiko gaila,

Širdis kai laukia, kad sugrįžtum tu...

 

Ateik, ateik, aš laukiu ir ilgiuosi.

Manas kančias, tikiu, jog tu žinai.

Ateik, tave kaip tąsyk išbučiuosiu,

Ir mes laimingi būsim amžinai!

1943

 

Algimantas Brikas

VAI ARTI TAI ARTI

Vai arti tai arti –

širdies švytesy,

vai toli tai toli –

gegutės kukavime,

 

širdies švytesy,

gegutės kukavime

miega - nemiega

darbai ir vardai.

 

Šitiek daug tolumos –

jie pasiklys,

tiek mažai tolumos –

teprikris į akis,

 

jie pasiklys,

prikris į akis –

kas vidudieny

 juos benudabos?

 

Darbai ir vardai

vai toli tai toli,

darbai ir vardai

vai arti tai arti,

 

Puslapiai