Ištrauką iš Vytauto Almanio knygos „Tolstančios salos“
SALA
Kvietimas

Eilėraščiai iš Kęstučio Krenciaus  poezijos knygos „Ateik tu lietuvi lyjant“

Pakelės akmuo

Akmuo apžėlęs pakelėj,
Vingiuoto kelio dukles gaudo.
Ir kiek gyvenimo istorijų,
Lyg nebylys užburtas.

Čia ir nelaimės, ir karai,
Seniai jau pradundėjo.
Čia meilės ir tragedijų kerai,
Pajudint jo iš vietos negalėjo.

Galbūt čia valkata sėdėjo,
Gyvenimo prasmės ieškojo.
Čia grįžtančio iš gegužinės,
Jaunimo šnibždesius kartojo.

AŽUOLUI

Šakas į saulę rytmečiais iškėlęs
Su meile prašo dienai dvasingumo,
Sūpuoja krislą bočių išminties
Šlamėdamas giesmes nemirtingumo.

Žmogaus likimui odę išdainuoja,
Gimtinės garbei ošia išdidžiai,
Gaiviu pavėsiu žemę išbučiuoja
Didingumu žavėdamas ramiai.

Nurimt ateina metas vainikuotas,
Mažas priglunda pasisemt jėgų,
Nors ir audrų, ir vėtrų nubučiuotas,
Lapoja viltimi prie tėviškės laukų.

Iš knygos „Jausmų gama“ (2014 m.)

***

LIETUVOS ŠIMTMEČIUI

Išbridęs iš rūko,

Šarma pasipuošęs –

Ramus ir didingas

Čia ąžuolas ošia...

Jis saugo tėvynę

Dainas jai

Dainuoja,

Daug matė didvyrių –

Šakom jiems

Pamojo...

Per šimtmetį ilgą

Jis Lietuvą matė,

Reikėjo pavėsio –

Jis saugojo, guodė...

Reikėjo dainų

Jo šakos dainavo,

Reikėjo vaikų –

Giliukai pabiro –

Ir augo jie gražūs

Tvirti ir laimingi –

Kad saugotų, gintų

Jie savo gimtinę

Kur ąžuolas auga