BALTAS ŠOKIS
Tu man pagroki baltą šokį
Ir pasaka pražys balta.
Dar abejonių pribarstyki
Kartu su šėlstančia pūga.
Paimki vėjo baltą ranką,
Kai pušys pabarbens duris.
To netikrumo jau užtenka,
Prisiminimuose jis grįš.
Ir baltos spalvos tegul
sklinda
Visur, kur ievos tik pražys.
Tegul jos žydi, nepakinta,
Kol savo laimę išbarstys.
Balta spalva apvainikuoki
Ketinimus, jausmų ugnis.
Ir trupinėlį jos įduoki
Visiems, ką lanko liūdesys.
***
DĖKOJU DIEVUI
Nors debesis
Pukinas, Leonardas
Lietuva. XXI amžius. Liepos 6-oji:[eilėraštis]/ Leonardas Pukinas// Vienybė.- 2007,liepos4, p.5
Lietuva. XXI amžius. Liepos 6-oji
Atsimenam, kuo buvom -
Oho, kokie laikai!
Nuo jūros iki jūros lietuviški pulkai.
Tik sudūlėjo amžiuos
Didybė ir galia.
Ir elgeta pavirtusi manoji Lietuva
Štai prie Europos slenksčio.
Vargdienio maišeliu
Lėtai didybė buvusi vos kėblina keliu.
Prakeikti, neprakeikti,
Tik amžiams pasmerkti...
Kiminius, Algimantas. „Metų laiptais: arba lyriniai prisiminimai“ (2015m.)
Maksimalistiškai
Gyvenimo audras savom akim regėjęs,
sulaukiau, pagaliau, šviesesniu aš dienu. -
Nurimo vakarai, nutilo mariu vėjas.
ir vėl širdis pilna skambėjimo dainų.
Pavasaris žiedais visus takus nuklojo.
ir, regis, nebegrįš čia žiemos atgalios ... -
Ir kupinas jėgų einu keliu savuoju
aš su šviesia viltim ieškot savos dalios.
*****
Gyventi ir mylėt!
Žiedais posmus paskleisti!-
Leonardas Pukinas „Andromedos ūke“ ( 2013m.)
Jau gelsta lapai, gelsta ir jausmai,
Ant žemės krinta, supasi ir vysta.
Rudens pramintais ilgesio takais
Atėjus laimė vakare pranyksta.
Lieka tiktai pėdos, ir rudens lietus
Pripildo jas lyg taurę praradimo.
Jau gelsta lapai, krinta lyg jausmai
Ar ašaros pavargusio likimo
***
Nelaukiu rudenio - jis vėl metus išneš,
Į šalto ilgesio pritvinkusias gatves.
Ir išskraidins žodžius, kurie širdy,
Kuriuos turėjai ... tuos, kur neturi.
LIETUVOS ŠIMTMEČIUI
Išbridęs iš rūko,
Šarma pasipuošęs –
Ramus ir didingas
Čia ąžuolas ošia...
Jis saugo tėvynę
Dainas jai
Dainuoja,
Daug matė didvyrių –
Šakom jiems
Pamojo...
Per šimtmetį ilgą
Jis Lietuvą matė,
Reikėjo pavėsio –
Jis saugojo, guodė...
Reikėjo dainų
Jo šakos dainavo,
Reikėjo vaikų –
Giliukai pabiro –
Ir augo jie gražūs
Tvirti ir laimingi –
Kad saugotų, gintų
Jie savo gimtinę
Kur ąžuolas auga
Iš Dalios Milukaitės – Buragienės poezijos rinkinio „Gyvenime, rašau tave“ (2016m.)
Akmenės rajono
savivaldybės Merui
Viltys turi prasmę, gerą lemtį,
Iš Dalios Milukaitės – Buragienės poezijos rinkinio „Gyvenime, rašau tave“ (2016m.)
Akmenės rajono
savivaldybės Merui
Viltys turi prasmę, gerą lemtį,
Medis be lapų,
Žymintis vietą
Kur susitikom
Stovi užkeiktas
Tikras – netikro...
Rūkas
Tarytum liko.
Neišsisklaido –
Slepia akis mergaitė
Dieviško veido.
It medis be lapų
Prisiminimuose savo.
Viską tarytum užbūrė
Akys, kurios nemelavo.
Prisiminimas vėjo,
Kvapas žaliuojančio medžio
Ten, po kuriuo mes stovėjom
Dievui sakydami ačiū...
Lyg prakeikimas
Nunešė viską kažkur –
Stovi medis be lapų
Eilėraščiai
Skaito.: Julija Almanis (1,7,11,19,28)
Milda Kumpikevičiutė (3,10,13,17,21,23,26,29)
Andrius Almanis (2,4,6,9,12,14,16,18,20,22,24,25,27)
Vidmantas Melenis (5,8,15)