Visi kūriniai

V.Imbrienė

BALTAS ŠOKIS

Tu man pagroki baltą šokį
Ir pasaka pražys balta.
Dar abejonių pribarstyki
Kartu su šėlstančia pūga.

Paimki vėjo baltą ranką,
Kai pušys pabarbens duris.
To netikrumo jau užtenka,
Prisiminimuose jis grįš.

Ir baltos spalvos tegul
sklinda

Visur, kur ievos tik pražys.
Tegul jos žydi, nepakinta,
Kol savo laimę išbarstys.

Balta spalva apvainikuoki
Ketinimus, jausmų ugnis.

Ir trupinėlį jos įduoki
Visiems, ką lanko liūdesys.

***

DĖKOJU DIEVUI

Nors debesis

Leonardas Pukinas //Literatūrinė rudens palietė

Pukinas, Leonardas

Lietuva. XXI amžius. Liepos 6-oji:[eilėraštis]/ Leonardas Pukinas// Vienybė.- 2007,liepos4, p.5

Lietuva. XXI amžius. Liepos 6-oji

Atsimenam, kuo buvom -

Oho, kokie laikai!

Nuo jūros iki jūros lietuviški pulkai.

Tik sudūlėjo amžiuos

Didybė ir galia.

Ir elgeta pavirtusi manoji Lietuva

Štai prie Europos slenksčio.

Vargdienio maišeliu

Lėtai didybė buvusi vos kėblina keliu.

Prakeikti, neprakeikti,

Tik amžiams pasmerkti...

Kiminius, Algimantas. Metų laiptais: arba lyriniai prisiminimai

Kiminius, Algimantas. „Metų laiptais: arba lyriniai prisiminimai“ (2015m.)

Maksimalistiškai

Gyvenimo audras savom akim regėjęs,
sulaukiau, pagaliau, šviesesniu aš dienu. -
Nurimo vakarai, nutilo mariu vėjas.

ir vėl širdis pilna skambėjimo dainų.

Pavasaris žiedais visus takus nuklojo.

ir, regis, nebegrįš čia žiemos atgalios ... -
Ir kupinas jėgų einu keliu savuoju

aš su šviesia viltim ieškot savos dalios.

*****

Gyventi ir mylėt!

Žiedais posmus paskleisti!-

Leonardas Pukinas// Andromedos ūke

 Leonardas Pukinas „Andromedos ūke“ ( 2013m.)

Jau gelsta lapai, gelsta ir jausmai,
Ant žemės krinta, supasi ir vysta.
Rudens pramintais ilgesio takais
Atėjus laimė vakare pranyksta.
Lieka tiktai pėdos, ir rudens lietus
Pripildo jas lyg taurę praradimo.
Jau gelsta lapai, krinta lyg jausmai
Ar ašaros pavargusio likimo

***

Nelaukiu rudenio - jis vėl metus išneš,
Į šalto ilgesio pritvinkusias gatves.

Ir išskraidins žodžius, kurie širdy,
Kuriuos turėjai ... tuos, kur neturi.

Aurelija Gerulskienė (2017m.)

LIETUVOS ŠIMTMEČIUI

Išbridęs iš rūko,

Šarma pasipuošęs –

Ramus ir didingas

Čia ąžuolas ošia...

Jis saugo tėvynę

Dainas jai

Dainuoja,

Daug matė didvyrių –

Šakom jiems

Pamojo...

Per šimtmetį ilgą

Jis Lietuvą matė,

Reikėjo pavėsio –

Jis saugojo, guodė...

Reikėjo dainų

Jo šakos dainavo,

Reikėjo vaikų –

Giliukai pabiro –

Ir augo jie gražūs

Tvirti ir laimingi –

Kad saugotų, gintų

Jie savo gimtinę

Kur ąžuolas auga

Darius Rekis

Medis be lapų,

Žymintis vietą

Kur susitikom

Stovi užkeiktas

Tikras – netikro...

 

Rūkas

Tarytum liko.

Neišsisklaido –

Slepia akis mergaitė

Dieviško veido.

 

It medis be lapų

Prisiminimuose savo.

Viską tarytum užbūrė

Akys, kurios nemelavo.

 

Prisiminimas vėjo,

Kvapas žaliuojančio medžio

Ten, po kuriuo mes stovėjom

Dievui sakydami ačiū...

 

 

Lyg prakeikimas

Nunešė viską kažkur –

Stovi medis be lapų

Puslapiai