Visi kūriniai

K.Krencius

Eilėraščiai iš Kęstučio Krenciaus  poezijos knygos „Ateik tu lietuvi lyjant“

Polkos žingsneliu

Rasa jau kojas pra usia,

Sau/utė merkias palengva.
Jaunimas taip nedrąsiai renkas,
Šokių aikštelė dar visai tuščia.

lr kai lengvutis vėjo gūsis,
Atp/ukdo muzikos garsus
Įsiklausai - armonika jau verkia,
Kojos kartoja valso žingsnelius.

Taip nedrąsu kažko tai daros,
Kada gi saulė slėpsis pagaliau.
Kada iškviesiu tą merge/ę,
Kurią anąkart šokdinau.

V.Buragas

RUDENS KELIAS

Jau trupa

Rožinių svajonių lęšiai,

Ir sklaidosi keista migla aplink. -
Ateina laikas tyliai apsispręsti,
Ateina laikas kelią pasirinkt ...

Jau visko būta.
Ir, atrodo, dingo

Už pirmo posūkio jausmų take
Jaunystės svajos, meilė palaiminga,
Skaudžiai ištirpus toly plaštake ...

Sodriom spalvom
Mirgėte mirga gojai,

Ir viskas dengiasi rudens lapu.
Bet kelias dar į Ateitį vingiuoja,
Gyvenimas dar šaukiasi abu ...

Ateina laikas
Tyliai apsispręsti,

G.Blinkinienė

ATEIK
Juozui

Ateik, prisėsk, paguosiu,
Pailsę rudenio sparnai.

Pavasario laukimą dovanosiu,
Sušildys džiaugsmo aitvarai.

Nejausi dienų gėlos
Vienatvė nekankins nakčia,
Sau pasijusi mielas,
Šešėlių apsiklos delčia.

Į pilnaties jausmų seklyčią
Sugrįši su jaunais smagus.

Uždekim nevilčiai grabnyčią,
Dalinkimės širdim perpus.

 

MINTIES BLYKSTĖ

Žydi godos rudens tėkmėje,
Suprantu, nes žinau, nepaklydo,
Kai sušyla viltis širdyje,

Lyg jaunystėj, ruošiuosi i skrydi.

A.Almanis

Namo

jau nieko naujo -
eime namo.

Ir ant Pasaulio krašto - nestovėk.

štai žvaigždės - žiebias, gęsta ...

Na ir kas?

Jau nieko naujo-
eime namo.

Jau langas atviras
iš tolo -šviečia.

Gal nieko ten nėra?
Tai kas?

Eime

***

KOSOVO TRIPTIKAS -

1. Patrulis

kelias-

į kalną-
žvaigždės-
sublyksi-

purvas ir nuovargis
šaltis ir pyktis.
šūviai-

iš tolo-

gal pasigirdo?
kelias-

į dangų-

žvaigždės po kojom.
skardis-

A.Gerulskienė

LIETUVOS ŠIMTMEČIUI

Išbridęs iš rūko,

Šarma pasipuošęs –

Ramus ir didingas

Čia ąžuolas ošia...

Jis saugo tėvynę

Dainas jai

Dainuoja,

Daug matė didvyrių –

Šakom jiems

Pamojo...

Per šimtmetį ilgą

Jis Lietuvą matė,

Reikėjo pavėsio –

Jis saugojo, guodė...

Reikėjo dainų

Jo šakos dainavo,

Reikėjo vaikų –

Giliukai pabiro –

Ir augo jie gražūs

Tvirti ir laimingi –

Kad saugotų, gintų

Jie savo gimtinę

Kur ąžuolas auga

Puslapiai