Naujausi literatų kūriniai

Dinora Zokaitienė

Paglostyk   pasaką  bevardę

Sėdėjo kartą pasaka basa,
Ant žiedlapio rožyne, palikta.
Jau saulė leidos, greit naktis
Rasos lašeliai tuoj pažirs.
O ji, dar vardo neturėjo,
Ir ašaros, blakstienose žėrėjo.

Pavargus, po darbų, sunkiu žingsniu
Pro šalį ėjo motina septyneto vaikų.
Širdis suvirpo, delnuos sušildė
Namo parnešus, lopšį užmigdė.
Šypsojos, glostė, patalėli klostė.
Čia ne našta, čia pasaka ant žiedlapio rasta .

2017.01.01.  

***

Darius Rekis

Atsisveikinimas

Ką pasakai pražydusioms alyvoms
Tai supakavęs dovanoji vieversiams...
Nebylūs stovim. Ašaros negyvos.
Ant žemės žemei stovim nusilenkt...

Į rudenį nevaromos pabėga dienos –
Iš praeities ataidi jaunystės ilgesys.
Vaikystėje išmindytos ražienos
Mintims per sunkios... Vėliai nebegrįš...

Kaip noris juoktis viską prisiminus,
Kai tyliai užgula pečius gyvenimo našta
Lyg mylimoji rankomis apsikabinus,
Lyg mylimoji nekalta...

Ką pasakei pražydusioms alyvoms?
Žodžius nusineša į dangų vieversiai –
Žiedai sumindyti po kojomis nebylūs...
Tik tam, kad ji galėtu būti, tyliai išėjai..

***

Kęstutis Krencius

Svajonių sapnai

Pabučiuotas lašelio lietaus

Nenorom gėlės žiedas parausta.

Aš žiūriu į Tave paslapčiom,

O žandai man vis tiek neparausta.
 

Širdyje skamba meilės daina,

Ją girdžiu ir klausausi aš vienas.

Noriu tart, kad seniai aš myliu,

Kad jausmai apkabintų mūs sielas.

 

Ryto rūkas mums glosto akis,

Prie vartelių naktis atsibudo.

Ir vėl lodai miestelio šunis,

Nes nuo žingsnių vargšeliai pabudo.

Pirma meilė tyra ir graži,
Svajose slepias mūsų jausmai.
Pasiklydo mūs meilė kely,
Bet išliko svajonių sapnai.

Ilgesys
Šiąnakt vėl tyliai verkė dangus
Ir nuo ašarų langas vėl drėko medinis.
O aukštai  minkštuose debesų pataluos
Rymo liūdnas, pamėlęs mėnulis.

Vėjas kviečia pašokti medžius,
Ant asfalto vis gainioja lapą.
Atkeliavęs ruduo  į svečius
Pasiklos rudeninį, pageltusį paltą.

O naktis vis ilgiau pamiegos,
Saulė brausis pro rytmečio rūką.
Neišgirsi jau paukščio dainos,
Ilgesys aplankys tartum ūkas.

Atims metus

Žiūriu, kaip krenta klevo lapas,

Lėtai, tarytum valsą šoka.

Suolelis šalimais toks šlapias,

Mintis su manimi jau šneka.

 

O galvoje gyvenimo jau kinas,

Metus oi greit, oi greit filmuoja.

Ruduo – chronometras geltonas,

Plaukuos baltutę sruogą įklijuoja.

 

Tu sau ramus, atrodo dar nesenas,

Vaikai kažkaip tai greitai auga!

Širdy žinai -  jaunystės eleksyras,

Nors metai byra į aruodą seną.

 

Ir vėl nukrito vienas lapas,

Ant šlapio suolo nieks nesėda.

Girdžiu, ruduo man sako „labas“,

Atims metus ir jam visai ne gėda.
 

Poetiniai raišteliai

Žiema liūdna ir dienos liūdnos,

O mintys snaudžia kaip meška.

Gal kas paims tą snaudžiantį už rankos

Ir praus pavasario švelnia vėsa.

 

Medžiai pilki prie drėgno kelio liūdi,

Kai kur kepurė sniego pamesta.

Tačiau pro debesis dažniau vis žiūri

Su šypsena pavasario šviesa.

 

Nors ežerai dar ledo kailiniais dabinas,

Upeliai prunkščia ir putoja.

Dar tik gandrai kažkur toli mankštinas,

O namuose lizdai liūdnai niūniuoja.

 

Jau tuoj, jau tuoj sugrįš namolio

Pavasaris žaliais takeliais.

Pakils mintis iš miego guolio

Posmus suriš poetiniais raišteliais.

 

Visiems užteks

Jau tie gruodžio vakarai

Po pietų ateina,

Užsibūna jie ilgai,

Ir tiktai ryte vielai išeina.

 

Kiek švieselių įvairių,

Gatvėse, namuose šoka.

Laukiam švenčių nuostabių,

Adventas rimties čia moko.

 

Kūčių stalą baltą, platų,

Tuoj apsės visa šeima.

Neprisės mama ir tėtis,

Bet širdy bus visada.

 

Snaigės tyliai langan belsis,

Puoš Kalėdų eglutes.

Dovanokit  kitiems laimę,

Jos tikrai visiems užteks.

Vilhelmina Imbrienė 2016m.

LAISVĖS DIENAI

Sutikim Laisvę sveiko oro gurkšny.

Trispalve pasidžiaukim, te plasnos...

Šis kelias – tai stebukluose atkurtas

Pražilusioje ašaroj tautos.

 

Praėjo laikas ... Protėviai gyveno ...

Akmuo be datos... Žemė Lietuvos ...

Gražiausios dainos šiandien Laisvę mena

Ir žuvę lietuvaičiai šios kartos ...

 

Paliko meilė Lietuvai tėvynei,

Neperskaityta pasaka, daina ...  

Ir Laisvės dvelksmas mylimai gimtinei,

Neišsakytas skausmas bei rauda ...

 

Aurelija Beniušytė-Gerulskienė 2016m.

LAISVĖ   LAIMĖJO

JUODA TAI DIENA,

LIŪDNA TAI DIENA –

KAI SKAUSMAS

PLAUKĖ UPĖM,

BET GYNĖ

TĖVYNĘ

TAUTA MŪS MAŽA –

KAD ATEINANČIOS

DIENOS BŪTŲ GRAŽESNĖS,

KAD TĖVYNĖ

BŪTŲ LAISVA,

KAD DŽIAUGSMAS

PLAUKTŲ UPĖM...

GYNĖ, KOVOJO –

LAISVĖ LAIMĖJO,

KOVĄ JUODĄ

IR SUNKIĄ

ŠIANDIEN ŠVIESU,

ŠIANDIEN GRAŽU –

DŽIAUGSMĄ LAISVĖ

ATSINEŠĖ...

                                    (2016m)

 Į BALTUMĄ

PASTOVĖT PO SNAIGĖM

KRENTANČIOM –

Stanislovas Aukselis

Išeivis

Raukšlėjasi metai kaip žmonės.

Bangos nusineša krantą.

Paklydęs keleivis neprašo malonės,

Jis kitaip savo ėjimą supranta...

 

Išėjės tik duot, o ne imti,

Jis eina ir eina... Sustoti negali,

Nes vėjas nuo jūros pradeda rimti.

Reikia kaip nors pasivyt tą nueinančią šalį.

 

Ant to slystančio kelio jis vienas,

Virš galvos - tik dangus rudeninis.

Tolumos priminė kambario sienas,

Kai palūžęs išėjo ilgam iš tėvynės...

 

Skiedryno žemė

Aurelija Beniušytė-Gerulskienė 2015m.

GERUMO REIKIA

KIEKVIENA ŠIRDIS

JO TROKŠTA,

RAMYBĖS REIKIA

SIELAI

IR MINTIMS

ŠVIESOS MUMS

REIKIA –

SAULĖ, KAD SUGRĮŽTŲ –

IR Į NAMUS,

Į ŠIRDIS

IR VILTIS...

GERUMO JUMS LINKIU –

DAUG, DAUG,

KAD NEŠTI BŪT SUNKU,

BET GERA –

RAMYBĖS DOVANOTI

NORIU –

AŠ KIEKVIENAM, KAD

TAKELIU PER BALTĄ

SNIEGĄ JI ATEITŲ,

ŠVIESOS SUGRĮŽTANČIOS

SU VILTIMI JUMS

PALINKĖSIU

UŽDEKIME ŽVAKES

IR BUS GERIAU

IR BUS RAMIAU

Vilhelmina Imbrienė

VUOS GROUDIS PRIARTIEJĖ...

Vuos tik groudis priartėje,

dervuos vaga patumsieje.

Dongos žvaigždių negailiejė

ėr į žemė daug prisiejė.

Akys skaidrė mata švėisą,

šėrdės gėrd aidint gėismė.

Dongos plyšt   lyg nu fleitu- kad tik švėntė nesibaigto.

Žvėlgsne vėsu susipynė, jausma liejuos iš krotėnės.

Švėntė ta juk ne eilėnė metų dėin nepaskotėnė.

Kūčiu irgi nepamėršuom, žvakelės degiuojė pėrštas.

Vuos vainėkų tik pridiejuom, gėismės garsiau suskumbiejė.

Kai skaitome knygas (Aurelija Beniušytė - Gerulskienė)

Kai skaitome knygas
Pasaulis visas mūsų –
Ir Afrika ir Šiaurė,
Rytai ir Vakarai.
Ir jūros plačios
Ir piratų būna,
Čia vaikšto Pepė
Su linksmais draugais...
Kai skaitome knygas
Tai visos žvaigždės mūsų,
Kurios taip žiba
Vakaro skliaute
Mėnulio pilnatis
Ir pjautuvas sudilęs,
O rytą kyla saulė
Pasveikinti dienos.
Kai skaitome knygas
Tai visos žinios mūsų –
Mes stiprūs augame
Į saulę kylame,
Gyvenimą pasveikinti
Mes drąsiai einame,
Nes viską žinome

Puslapiai