ATEIK, ATEIK
Ateik, ateik, gražioji šviesiaplauke,
Ateik taku, kur vaikščiojom kadais.
Tave myliu ir iki šiolei laukiu,
Ir vis tikiu tavaisiais pažadais.
Nejaugi tu nepameni tos meilės
Ir pamiršai daug užburtų naktų?
O man kasdien prabėgto laiko gaila,
Širdis kai laukia, kad sugrįžtum tu...
Ateik, ateik, aš laukiu ir ilgiuosi.
Manas kančias, tikiu, jog tu žinai.
Ateik, tave kaip tąsyk išbučiuosiu,
Ir mes laimingi būsim amžinai!
1943
POSMAI IŠ PAPILĖS
Kai Jurakalnis puošiasi ievų žiedais
Ir lakštutė gegužiui dainuoja,
Dar brangesnė, žavesnė palieka tada
Mano širdžiai Papilė senoji.
Virš piliakalnio gęsta vakarė žara
Ir mėnulis padangėm keliauja.
Malonu čia, ant tilto, abiem vakare
Apie meilę svajoti iš naujo.
Tu po darbo ateik, asai lauksiu tavęs,
Kur istorikas stovi didysis. –
Lig aušros mes išklaidžiosim tylias gatves,
Paventyje rasas iš braidysim...
1960
* * *
Pavasari, pavasari!
Kasmet tavęs aš laukiu,
Ir tu kitoks kas kartą ateini.
Dar vieną lapą gyvenimas išbraukia,
Balta šalna pražysta smilkiny.
Pavasari, pavasari!
Naujai tu prikeli gyventi.
Nukrinta metų slegiant našta.
Širdy troškimai pradeda rusenti,
Ir vėl atgyja meilė pamiršta.
Pavasari, pavasari!
Gamta tau himną gieda, -
Bet vieną kartą, barstant ramunes,
Tu žemėje rasi tik mano pėdas
Ir tarp žiedų nerasi jau manęs...
1961
AR ILGAI IŠLIKS?
Nubrisiu vienas. O arimai
Gers godžiai šilumą šviesos.
Svyrūnas beržas man pavymui
Lyg draugui vėl nusišypsos.
Ir, vandenin įbedę žvilgsnius,
Žilvičiai garbanas šukuos,
O vyturėlis mano žvilgsnius
Daina pašlovins iš paskos.
Man nusilenks ramunės žiedas.
Aplinkui gros ir šoks žiogai...
----------------------------------
Taip noriu aš, kad mano pėdos
Išliktų žemėje ilgai.
1962
PRIE VENTOS
Žiemos metu per purų sniegą
Ventos pakrantės takučiu
Kas rytą į mokyklą bėgau
Su mokslo knygom ant pečių.
Pernakt lakštingala čiulbėjo
Prie ievos kvepiančios baltos,
Į pasimatymą skubėjau
Takais takeliais prie Ventos.
Dabar, kai žiemkenčiai vilnija,
O saulės taip visur apstu,
Ventos gaiviajam vandenyje
Aš pasimaudyti mėgstu.
Galbūt dėl to su ja suaugau
Ir mielą Ventą taip myliu,
Giliai širdy jos grožį saugau
Ir persiskirti negaliu.
Bet aš žinau - ruduo nužarsto
Kasmet pagelstančius lapus- -
Ir nulydės čia juodą karstą
Draugai į pavenčio kapus.
Bet aš ramus gulėsiu,
Nes man po kojom čia, greta,
Žilvičių šlamančių pavėsy
Skubės nerimstanti Venta.
1963
Komentuoti