BALTAS ŠOKIS

Tu man pagroki baltą šokį
Ir pasaka pražys balta.
Dar abejonių pribarstyki
Kartu su šėlstančia pūga.

Paimki vėjo baltą ranką,
Kai pušys pabarbens duris.
To netikrumo jau užtenka,
Prisiminimuose jis grįš.

Ir baltos spalvos tegul
sklinda

Visur, kur ievos tik pražys.
Tegul jos žydi, nepakinta,
Kol savo laimę išbarstys.

Balta spalva apvainikuoki
Ketinimus, jausmų ugnis.

Ir trupinėlį jos įduoki
Visiems, ką lanko liūdesys.

***

DĖKOJU DIEVUI

Nors debesis

Trobos duris jau prausia,
Sidabro juostos paliečia pečius,
Šešėlin lydi akys

Saulę blausią,

Palikusios numindytus slenksčius.

O mintys

Prie pat kelio kantriai laksto

Lyg elgetos, surinkusios aukas.

Rasos lašai

Tylėdami apšlaksto

Suartas ir dar ariamas dirvas.

Tamsiam kampe

Pro  debesį pažvelgus,
Nutilo likę nežinioj takai.
O norai lyg šešėlis

Grįš į gelmes -

Dėkoti Dievui reikia ir už tai.