RUDENS VĖJAS
Tu girdi - langinę
Štai kažkas klebena,
Rodosi, kad vaikšto prie tavų namų.
Pašauki gal tyliai:
- Eikš, brangusis mano,
Be tavęs šįvakar liūdna, neramu...
Tai ne aš, mieloji,
O žvarbusis vėjas
Pas tave atbėgo smėlio takeliu,
Po tavuoju langu
Beldžiasi sustojęs,
Ilgesingai groja savo smuikeliu...
TĖVIŠKĖS NAKTIS
Išblėso rausvos vakarinės žaros,
Ir nuplasnojo sutema laukais.
O, kaip ramu! Tiktai rugiuos vis baras
Griežlė pilkutė su mažais vaikais.
Tarytum deimantas rasa ištryško
Ant beržo lapų pievų paslapčia,
Kada, pašokęs virš kuproto miško,
Mėnuo paliejo žemėn ją nakčia.
Rami, svajinga leidžiasi iš lėto
Naktis virš upės, topolių senų
O man po kojom šienas kvepia mėtom,
Kai šiąnakt aš per tėviškę einu...
1960
Įsiveržei į mano kambarėlį -
Tu plaštake man sielon įskridai.
Ar tu žinai, kiek džiaugsmo man sukėlei
Ir mano širdžiai laimę suradai?
Gyvenimui aš atiduosiu viską,
O pasiliksi tu tiktai viena,
Giliai krūtinėj švyturiu sutviskus,
Ugnim karšta, liepsninga, amžina!
1959
Komentuoti