PILIGRIMAI

Mintimis mes kuriame rytojų,
Linkėdami ramybės iš Dangaus.
Išėįję žmonės sapnuose pamoja,
Atminti juos varpai bažnyčių gaus.

Pabūkime mes žemės piligrimais,
Su meilės žibintu lig pabaigos.
Gerumo duoną sutiktiems dalinę,
Sulauksim atsako, kai meilė guos.

Ir nepraraskim meilės išnešiotos,
Ramybės nepraraskime, savų.
Kiekvienas rytas kilti žmogui duotas
Į savo uostą protėvių laivu.

Iš  knygos „Širdies paletė“ (2014 m.)