KELIONĖ

Po ilgo kelio vingių, svajonių ir vilčių,

Gyvenime pavargus nuo savo paslapčių,

Poeto Širvio žodžiai suskamba kaip varpai,

Išbridome pro rūką, iš pievų - bet trumpai...

 

Kodėl po ilgo kelio išbarstome viltis,

 Neieškome palaimos, skandiname mintis.

Kodėl žmogus nenori tikėti savimi,

Mylėti, gerbti kitą, išlikti žmogumi.

 

Pabūkim geraširdžiai, tikėkim viltimi,

Kad nueitąjį kelią mylėsim širdimi.

Atminkim, kad keliavom iš praeities kartu.

Dėkokim savo Žemei, kad sukasi ratu!

 

LAIKO   AKVARELĖ

Taip aš laukiu tylos,

Kaip ir meilės šventos –

Vyturėlio giesmės,

Įkvėpimo spalvos.

 

Laukiu ryto rasos

Žolėse, tarp miglos,

 

Kur paletė spalvų,

Sielai gera, ramu.

 

Kas manęs pasiges,

Lipdant laiko šukes?

Kas ieškos praeity

To, kas myli arti?

 

Kai prabyla tyla,

Kaip ir meilė šventa,

Su širdies palete

Piešiu sielą ryte.

 

TYLOS   ŠAUKSMAS

Tyloj ieškokime ramybės,

 Širdim ieškokime tylos.

 Tyloj ateina amžinybė...

Darbuos ieškokime tiesos.

 

Mus šaukia Dieviška Ramybė,

Pažinti Meilę vardan Tiesos!

Tyloj atrandame esybę

 Ir Dievo meldžiame globos.

 

Kiek daug gyvenime šiukšlynų,

Ramybę drumsčiančių minčių,

Todėl, kad Dievo amžinybėj

Negirdim Jo garsių varpų!