Polina Sarapinienė

Skaitytojui

Pasitik mane ne pagal vardą, -

Kiek daug jame juodos spalvos!

Likimas man - Damoklo kardas,

Mojavęs rūsčiai virš galvos.

 

Pasitik mane ne pagal žodį,

Pažvelk - kiek netikrų, tuščių! –

Nuo jų net vasarą, atrodo,

Ledinį šaltį aš jaučiu.

 

Žmogaus nevertink pagal grožį,

Ir aš - ne aktorė esu!

Nedovanos man niekas rožių,

Bet ir be jų širdy šviesu.

 

Pasitik mane ne pagal turtą, -

Didžiausias turtas - tai knyga!

Neieškau lobio aš užburto,

Ne man ir praturtėt staiga.

 

Pasitik mane ne pagal rūbą, -

Ne pagal rūbą išlydėk!

Dainuoki viltį, jei sugrubo

Širdis tava, prašau tik tiek...

 

MOTINOS LAIŠKAS

Anksti, anksti tu kėlei, -

Vis laiko per mažai.

Uždegus žiburėlį

Man laišką tu rašai.

 

Rašai tu be kablelių,

Ir be taškų visai...

Vingiuoja žodžiai - kelias...

Regiu, tu - pailsai.

 

Sakai, lengviau lig ryto

Tau girnas sukt, ne kurt...

Bet laiškas parašytas –

Suras mane svetur.

 

Rašai, kad žydi vyšnios,

Kad derlius bus puikus.

Kad lauki mūs sugrįžtant 

Į tėviškės namus.

 

Naktis pavargus miega

Lyg kūdikis lopšy...

O dienos bėga, bėga,

O mes tau vis maži...

 

Neklausk  manęs

Neklausk manęs, ar aš ką nors mylėjau,-

Eilėraščiais į viską atsakau.

Gerus žodžius lyg grūdus sėjau,

O kokią dalią skyriau sau?

 

Ilgai ėjau aš savąją golgotą,

Klupau, kilau... (O tikslas taip toli!)

 Sunki našta man Visagalio duota, -

Tik tu suprasti ir padėt gali.

 

Rinkau žodžius aš Judo - meilę vėjo,

Stačiau pilis iš pažadų tuščių.

Tamsioj nakty vis laukiau Prometėjo, -

Jo žingsnių aidą ligi šiol girdžiu.

 

Neklausk manęs, ar dar širdy rusena

Vilties žarijos, o galbūt kančia.

Paklauski vėjo, ko prie gluosnio seno

Atbėgu, kaip jaunystėj, paslapčia.

Kūrybos archyvo kategorija:

Kūrybos archyvo autorius :

Komentarai

Komentuoti