JONINIŲ IŠVAKARĖS

Paėmęs krepšelį nueisiu į mišką,
Kur rasos iš ryto vaivorykštėm tviska,
kur ošia iš ryto ramiai ąžuolai,
Priglaudę mane prie krūtinės švelniai.

Nueisiu į mišką dulkėtu taku,
Pririnksiu jums džiaugsmo, lakštutės dainų,
Atnešiu į miestą, ar matot koks grožis?
Kas tulpės, gvazdikai, kas verkiančios rožės?

Bet juk nesiklausot, lakštutės daina
Miesčioniškam žodžiui per daug paprasta.
Paėmęs krepšelį nueisiu į mišką,
Bet ašaros, gaila, ne rasos ten tviska.

Iš knygos „Liūdnojo žodžio riteris“