Knyga „Nekropolių šviesos" (VIDAS MORKŪNAS)

„tai paskutinis eilėraštis
apie kirus ant molo
vėliau kas nors
dar rašys
apie baltus kirus
ant juodo bangų talžomo molo
sidabrinius kirus
ant šarmoto vienatvės molo
rudagalvius kirus
Larus ridibundus
ant hidrotechninio statinio
uosto akvatorijai apsaugoti
bet apie kirus ant molo
šis eilėraštis – paskutinis“

*************

„kažkur žiema
kurios nėra
žiema akla ir nekalta
ir dienos vergės jos ir naktys karalienės
akių plyšiai pritvinkę
drėgno tinklo
už jų šviesa
kurios nėra

vorai ne miega o sapnuoja miegą
žiema yra
ji šaltas kambarys
ji suragėję skudurai
ji artipilniai kibirai
ji-vėlės brėkšimoje palinkusios
virš bergždžio guolio
atodūsio molekulės plevena
jis paskutinis
nebėra“

********************

vienintelis miestelio klounas
grįžta namo
nusivalo grimą
ir niekas jo nebepažįsta
net namiškiai
laiko duonvabaliu
naktimis užsidarančiu spintoje
ir dėvinčiu svetimus drabužius
duonvabaliu
sukėlėju tokios ligos
kai subyra į miltus
suzmenka sueižėja
pasmirsta
visos svajonės
kenkėju laiko
- dar ims ir užgros –
duonvabaliu
iš sugurusio gyvenimo
trupinių
lipdančiu sapnus
o duonvabalį –
pritrėkšti nuzulinta pakulne
apipurkšti pesticidais
ir sulesinti vištoms
prieš Kalėdas

****************************

Vienas iš poeto eilėraščių yra skirtas anapilin išėjusiems naujaakmeniečiams:

„Kūmelis Dunis Ženia Kareckis
Strutis
Niemcas
Vytukas Klovas
Lalas Leščinskas Šermukšnis
Pūslė Romusis Vitkus Rolka
Vėžauskis Felis Vėžauskis
Kaminskas
Vidis Jarockis Abstraktas Karvė
Kestis
Kitas Muningis
Marina Matas Riškus
Gintaras Žiaurys Dobrelė Parakinis
Audriaus brolis Drigonis Zuikelis
Grigoris Vinčelis
Ilona
ir kiti kol kas nepaminėti“