Kęstutis Krencius

Ramybės ežeras

Banguoja geltona jūra,
Pienių žiedais vilioja.
Klimpsti į minčių liūną,
Nes sparčiai vasara žingsniuoja.

Žaliaisiais gatvių labirintais
Jau sliūkinėja vėsuma,
Kuri gaivina tavo kūną,
Išlaisvina ji sielą palengva.

Ir kai šalia tavęs praplaukia
Gulbių įimylėjusių pora,
Tu pamatai, kaip žmonės džiaugias
žaliosios vasaros pradžia.

Numes tuoj nuo pečių kiekvienas
Sunkiuosius darbo nešulius.
Pavargęs kūnas bei dūšia
Panirs į poilsio, ramybės ežerus.

Vasaros lietus

Šiandien į langą pasibėldė
Nekviestas  vasaros lietus.
Atėjo tamsiai apsirengęs,
Neleido saulės į namus.

Ir vakar prausė jis asfaltą,
Vėl girdė, žalią pievą.
Kodėl rugpjūtis neuždraudžia
Ateiti jam, kai jo negeidžia?

Neprausk manęs - aš apsirengęs...
Neliesk dažytų jos akių...
Šiandieną man tavęs nereikia,
Nes nuo pat ryto aš liūdžiu.

Geriau  ateiki, kai pakviesiu,
Kai verkti ašarų nebus.
Geriau ateik, kai aš norėsiu
Stebėt vaivorykštės vaizdus.
 

Kūrybos archyvo kategorija:

Kūrybos archyvo autorius :

You voted 'Dislike'.
Kol kas komentarų nėra

Komentuoti