Kai skaitome knygas
Pasaulis visas mūsų –
Ir Afrika ir Šiaurė,
Rytai ir Vakarai.
Ir jūros plačios
Ir piratų būna,
Čia vaikšto Pepė
Su linksmais draugais...
Kai skaitome knygas
Tai visos žvaigždės mūsų,
Kurios taip žiba
Vakaro skliaute
Mėnulio pilnatis
Ir pjautuvas sudilęs,
O rytą kyla saulė
Pasveikinti dienos.
Kai skaitome knygas
Tai visos žinios mūsų –
Mes stiprūs augame
Į saulę kylame,
Gyvenimą pasveikinti
Mes drąsiai einame,
Nes viską žinome
Kai skaitome knygas...

Gerbiamai poetei Daliai Milukaitei-Buragienei

Mes turim
Pavyzdį –
Kūryba kaip užvaldo,
Kaip veda
Į rytojų
Poezijos keliu...
Kaip dega akys
Rašant posmą
Naują –
O džiaugsmas mums,
Kai klausome
Naujų eilių...
Mes turim laimę
Jus dažnai girdėti,
Paliesti naują
Knygą – taip arti –
Ir tikime
Dar daug jų,
Bus spalvingų – mums kurtų.
Todėl ir jūsų
Jubiliejaus proga
Mes linkim
Įkvėpimo, kūrybos vaizdinių,
Eilėraščių gražių
Ir knygų – daug
Kasmet naujų,
Kasmet vis
Gražesnių...

Skaitant Marcinkevičių

Jis išleido
Širdį pasivaikščiot-
Aš jausmus
Išleist galėčiau,
Neapsaugotus, trapius-
Tik niekam
To nereikia...
Jis paprašė-
Nesumindžioti širdies,
Aš prašau-
Jausmų netrypti...
Aš tai neisiu
Ir nesaugosiu jausmų,
Aš prašysiu-
Tik nesumindžiokit širdies,
Jausmų netrypkit...

Poetui išėjus...

Jo žodžiai
Šviečia Lietuvoj,
jo žodžiai
Šildo Lietuvą-
Tokie jie trapūs
Tamsumoj,
Širdy išlieka
Neišdildomi...
Jo išmintis
Tokia šviesi
Ir jos taip
Reikia Lietuvai...
Jo žodžiai
Skamba dainose,
Mokyklų vadovėliuose-
Jo žodžiai
Dievo dovana
Padovanota Lietuvai...

********************
KADA PAVASARIS
DURIS PRAVERTI
RUOŠIAS,
KAI PUMPURAIS
MIŠKAI IR SODAI
PUOŠIAS-
PASAULĮ ATGIMIMAS,
KAI APLANKO,
PRISIKĖLIMAS TAIP
ARTI-
VELYKŲ LAUKIA...
GRAŽIŲ VELYKŲ,
SAULE PADABINTŲ,
LINKSMŲ VELYKŲ
IR ŠILTŲ-
LINKIU AŠ JUMS,
KAIP SAULĖ
ŽEMEI LINKI-
KIEKVIENĄ DIENĄ
PASIPUOŠT DŽIAUGSMU...

************************

Viešosios bibliotekos direktorei Zitai Sinkevičienei

Surinkusi žodžius
Į darnią visumą –
Tu pateiki žmonėms
Skaitykite ir džiaukitės –
Kalbos gimtosios
Posmų skambesiu:
Nebūtų knygų,
Žodžiai neskambėtų,
Tūnotų tylūs širdyse...
Dabar laisvi
Jie puslapiais keliauja,
Nauja knyga
Pasaulį padabina šviesiom spalvom,
Ir skambesiu švelniu,
Tau ačiū sakome,
Už darbą tą didžiulį:
Surinkt mintis,
Surast žodžius,
Sudėt į knygą –
Kad suskambėtų
Žodžiai Lietuvos
Naujai šiandieną.

Kai Donelaitis....

Kai Donelaitis
Vaikščiojo
Po Būrų žemę,
Žodžius jis rinko,
Darbus būrų,
Papročius senus...
Surinkęs dėjo
Knygom –
„Metais“ pavadino –
Paliko mums –
Ir skaitome
Šiandien „Metus“.
Nors laiko daug,
Jau metų
Trys šimtai
Praėjo
Bet Donelaičio
„Metai“ – skaitomi
Šiandien –
Mums linksma,
Kai pavasario
Linksmybes skaitom,
O vasaros darbai
Nuvargina šiek tiek.
Kai rudenio gėrybes
Pasiimti reikia
Per lietų
Ir purvynus,
Braidžiojam kasdien...
Kai svietas žiemą
Sveikint pradeda,
Kai šaltis
Pasišildyt
Nusiunčia
Pas kakalį
Mes skaitom, šąlam
Ir kailinius
Sau pasišildyt imam...
Kai Donelaitis
Būrų žemėje gyveno –
Gyvenimą aprašė,
Buitį būrų
Nupiešė
Gamtos vaizdais
„Metus“ dar padabino,-
Žodžius lietuvininkų
Mums paliko –
Kaip pilį,
Kaip tvirtovę
„Metus“ jis mums pastatė,
Lietuvių kraštui dovanojo.