Janušienė Jozapa

(Skėru proanūkiams: Gabrieliui ir Augustui)

Atskubies šv.Kaliedas

Atskubies šv.Kaliedas,

Vaika užmirš vėsas biedas,

Če Gabrielius ir Augustis,

Lauks šv. Kaliedų,

Geri būs.

Taip tėvele, sukalbieja,

Dovaneliu pažadieja.

Po egluti, po skaruota

Pasisliepis zuikis lauks.

Bezdžioneli išsišiepus

Neš saldainiu pasisliepus

Šv.Angeliuks virš eglis džiaugas

Ons broliuku deinas sauguos.

*****

Mūsa Gabrieliou mėta trys,

Kon tas mažius pasakys.

Raša ons ir paskaičiou,

Ir daineli uždeiniuo.

Atskubieja sėkma deina,

Ta Gabrieliou džiaugsma deina.

Pasiriedis kap karalius,

Su mamele ir tetele,

Išvažiava anie į kėli.

Aplankys anie bažnyčia,

Ten užšoks ir į koplyčia,

Ten užgėmusi Jėzuli,

Paprašys Gabrielius drąse,

Nuoru dar turieti sesi.

*****

Če Akmeni yr Naujuoji,

Vėsi če maluonus žmuonis.

Mūs daržėlis kap grafysti,

Niekur negali paklysti.

Į „Kiškučiu gropi veina,

Biegs Gabrielius kožna deina.

Sėnis Šaltis atsisiėdis,

Vėsas graže apsiriedis,

Šypsena vaikeliams ruoda,

Kviest ateiti pasiruodyt.

Kas deiniuos, kas šuokinies,

Kas už ronkas drauga kvies.

O Gabrielius nuor būt gers,

Seniui Šalčiui pasakys,

Niekam skriauduos nedarys

******

Augustuks tap nusimėnis

Gabrieliuks kuoji numyni.

Keimi žaidi pri šunioka

Tuoki maža, mažulioka.

Veins pagluostyti nuorieja,

O, tas kėts tap pavydieja,

Ce mameli žuodi tari,

Vėsas pyktis užsidavi.

Eis padiet palaistyt gieli,

Ce tėvelis tvuora tvieri.

Bus didžiausi talkininka

Šiuos sodybas šeimininka.

***

Iš dienoraščio lapų...

Rugpjūčio naktyje Viltis sužibo.
Baltą mintį lyg žvaigždės tiesiu,
Taip švenčia miestas, neužmigęs,
Girdžiu ir muziką, ir dainos žodžius.

Toks jaunas mūsų miestas!
Toks jaunas ir mintys jo siekia dar toli...
Senjorams jis lyg vaikas,
Dar eit ir eit savo jaunatvišku keliu!

Įveikti sunkumus, rašyti naują laišką
Gyvebnimui ir vilčiai, išlikti savimi.
Augti, klestėti ir kilt į naują aukštį,
Jei negalės darbais, tai maldomis.

Mano mieste, pabudinki gatves,
Sakyk visiems: kalnelyje, šiandien šventė.
Gatvėje baltas lietus, gatvėje gėrio lietus

Plauna dulkiną grindinio veidą...
Ir kviečia gyventi!

***

Ridenkime akmenį į  šalį,
Kad kojos jo nepaliestų.
Ridenkime sunkią mintį užu vartų,
Kad širdies jis nežeistų.
O, Akmene, Tu Nauja išties,
Pelkėje išaugusi šventovė!
Jau girdžiu varpų skambėjimą
Ir bažnytėle kviečia maldai,
Meilei, Taikai, Aukai, Atleidimui...
Kad išliktume...

***

Maldos, maldos, maldos
Marijos lūpos prašo.
Gėlių žiedais išpuoštu
Žemės takeliu einu.
Švenčiausioji, skubu prie
Tavo rankų,
Padėti naštą savo, prie
kojų tavųjų.
Skubu dėkoti, kad dar gyva,
Kad gyvenu...