Mieganti Lietuva

Anapus Nemuno

Martynas Mažvydas

su būrais kalbasi –

taip tyliai, bet girdisi

 Didžiojoj Lietuvoj.

 

Ragainėje pavasaris,

Martynas Mažvydas

sodina ąžuoliuką

 tą patį, kurį atplukdė

Nemunas - lyg ambasadorius

 pavasario ir Lietuvos.

 

Po Žemaitiją vaikšto

vyskupas Valančius.

Žibučių prisiskynęs,

Keliauja į bažnyčią.

Sekmadienis į vakarą

jau leidžiasi,

lyg baltas laivas –

žibučių ir altorių

šviesoje.

 

Martynai Mažvydai,

ateik į Lietuvą,

jos vardą vėl suraski.

l naują knygą surašyk,

kaip mes gyvename,

kaip mylime — nemylime.

Tu viską surašyk,

nes vyskupas Valančius,

nes ir Kudirka,

tas Vinciulis -

miega,

nes miega Lietuva.