Jordanas Šaškauskas

ORIGINALAS

Gelsvas vario spindulys

Prasiskverbia ir kyla.

Banguoja

Jūra mylima. ..

 

Aš stoviu kopose,

Mano kojas paglosto gelsvas

vynas.

Kažkur netoliese jaunimas

žaidžia.

Mažas vaikas pasižiūri į

mane

Ir didelėmis raidėmis užrašo:

Mūsų žemė.

 

DU EILĖRAŠČIAI  VIENIŠUMUI

1.

Rangosi šakų žalčiai juodi

 Į dangų žemą, tirštą,

Ir toji gatvė pašėlusiai skurdi,

 

Kai paskutinis lapas miršta.

Kybo, tūno tuščias inkilas

Aukščiausio alksnio viršūnėj –

Lyg akmuo paminklinis –

Vienišumui.

2.

Žiburiai iš šlapio vakaro,

Lyg išpeikiu - sauja uogų.

Ką turėjom - nebeturim.

Laižo vėjas medį nuogą.

Tai išbarkim rūstų lapkritį

Tarsi pilką kiemo šunį –

Dangaus dubenį jis apvertė

Ir paliejo vienišumą.

Žiburius tamsoj pavargusius

Įsidėjom į kišenę, -

Gal kažką dar ir išsaugosim

Vakarui delne rusenant...

 

DŽIAUGSMAS

Džiaugsmas - vaivorykštė,

Plazdanti viršum rugienų

lapkritį tylų.

O ten, kur vaivorykštė paliečia

Delnais, kasdienybės pripildytais,

Namų stogus, ežerus,

pilnus žvaigždžių Esi tu.

Saulė-gėlė.

Visų didžiausia gėlė.

Šiluvos vaivoriniai

miškai,

Pavasario žvaigždėtos

naktys,

Širdis prabilo

karštai karštai,

Naujų jėgų pasisėmus.

Ties Šiluvos vaivoriniais miškais

Skrenda paukščiai

aukštai aukštai -

Lyg sidabriniais lašais.

Medžiai auginasi spalvą,

Širdis pakužda:

Mylėk ją

amžinai

amžinai.

 

*****

Lyg lietus ant pilkos

asfalto aslos,

Su lietum ateina mintys.

Jos taip panašios

Į saują pelenų

ar vėjų vestuves,

Jos ateina ir išeina.

Lyja lietus.

Medžių šešėliai kuždasi:

Kokia ryt diena?

Tai jų paslaptys,

Tai jų graudi daina.

Pilka asla asfalto - šlapia,

Lijo visą naktį.

Nežinojau, kad naktis

Gali būti tokia apgauli -

Ji išdavė mane rytui.

Rytą nelauktai vėjas pakilo

ir tūkstančius niūrių

miniatiūrų

pažėrė

į mane---

 

*   *   *

Pastebėjai? -

Rugpjūtis.

Pražysta ramunių deimantiniai

žiedai.

Purpurinis lašas sudrumsčia tylą.

Šermukšniai pasipuošia

nuvarvančiais rubinų karoliais.

Pastebėjai? –

Atvėsta ežero veidas,

Krinta paskutinės medžių skiautės...

------------------------------------------

Aš ir tu -jau ne

rugpjūtis –

ruduo.

Kūrybos archyvo kategorija:

Kūrybos archyvo autorius :

Kol kas komentarų nėra

Komentuoti