ORIGINALAS
Gelsvas vario spindulys
Prasiskverbia ir kyla.
Banguoja
Jūra mylima. ..
Aš stoviu kopose,
Mano kojas paglosto gelsvas
vynas.
Kažkur netoliese jaunimas
žaidžia.
Mažas vaikas pasižiūri į
mane
Ir didelėmis raidėmis užrašo:
Mūsų žemė.
DU EILĖRAŠČIAI VIENIŠUMUI
1.
Rangosi šakų žalčiai juodi
Į dangų žemą, tirštą,
Ir toji gatvė pašėlusiai skurdi,
Kai paskutinis lapas miršta.
Kybo, tūno tuščias inkilas
Aukščiausio alksnio viršūnėj –
Lyg akmuo paminklinis –
Vienišumui.
2.
Žiburiai iš šlapio vakaro,
Lyg išpeikiu - sauja uogų.
Ką turėjom - nebeturim.
Laižo vėjas medį nuogą.
Tai išbarkim rūstų lapkritį
Tarsi pilką kiemo šunį –
Dangaus dubenį jis apvertė
Ir paliejo vienišumą.
Žiburius tamsoj pavargusius
Įsidėjom į kišenę, -
Gal kažką dar ir išsaugosim
Vakarui delne rusenant...
DŽIAUGSMAS
Džiaugsmas - vaivorykštė,
Plazdanti viršum rugienų
lapkritį tylų.
O ten, kur vaivorykštė paliečia
Delnais, kasdienybės pripildytais,
Namų stogus, ežerus,
pilnus žvaigždžių Esi tu.
Saulė-gėlė.
Visų didžiausia gėlė.
Šiluvos vaivoriniai
miškai,
Pavasario žvaigždėtos
naktys,
Širdis prabilo
karštai karštai,
Naujų jėgų pasisėmus.
Ties Šiluvos vaivoriniais miškais
Skrenda paukščiai
aukštai aukštai -
Lyg sidabriniais lašais.
Medžiai auginasi spalvą,
Širdis pakužda:
Mylėk ją
amžinai
amžinai.
*****
Lyg lietus ant pilkos
asfalto aslos,
Su lietum ateina mintys.
Jos taip panašios
Į saują pelenų
ar vėjų vestuves,
Jos ateina ir išeina.
Lyja lietus.
Medžių šešėliai kuždasi:
Kokia ryt diena?
Tai jų paslaptys,
Tai jų graudi daina.
Pilka asla asfalto - šlapia,
Lijo visą naktį.
Nežinojau, kad naktis
Gali būti tokia apgauli -
Ji išdavė mane rytui.
Rytą nelauktai vėjas pakilo
ir tūkstančius niūrių
miniatiūrų
pažėrė
į mane---
* * *
Pastebėjai? -
Rugpjūtis.
Pražysta ramunių deimantiniai
žiedai.
Purpurinis lašas sudrumsčia tylą.
Šermukšniai pasipuošia
nuvarvančiais rubinų karoliais.
Pastebėjai? –
Atvėsta ežero veidas,
Krinta paskutinės medžių skiautės...
------------------------------------------
Aš ir tu -jau ne
rugpjūtis –
ruduo.
Komentuoti