Iš  Dalios Milukaitės-Buragienės poezijos rinkinio „Baltieji laiko aitvarai“(2016)

Mūsų vakarai

Vakarai -

Nuodėmingi tylėjimai,

Vakarai - ilgesingi kalbėjimai,
Vakarai ... Kiek abiems mums jų liko?
Vakarų neskaičiavome niekad ...

Vakarais

Mūsų dienos ir naktys

Į pilnatvę gyvenimo skuba,
Vakarais mes abu susitinkame
Vakarais dega nerimo ugnys.

Vakarais
Vakarienę ir meilę

Mes abu į eilėraščius piname,
Vakarais žvaigždynai paskleidžia
Mūsų bendro gyvenimo gilumą,

Vakarai

Kaip gyvenimo šauksmas,

Kaip tikrosios dienos atspindėjimas ...
Kai su meile visus juos išjausime -
Nepajusime jų išlydėjimo ...

Odė poezijai

Poezija,

Tavo gaivioji dvasia tikresnė už realybę,

Nebuvai išsvajota ir išpustyta lyg pasakų karalaitė
Ir nemindei sielos, nebuvai žemės elgeta, tyliai
Mums buvai ir esi sielos auksas ir deimantai.

... Mes dviese,

Poezija mano, šį vakarą dviese kaip niekad,

Tave apkabinus lyg Motiną sėdžiu ir rymau ...
Pasaulis toks kruvinas, žudantis ir neteisingas, kad

Teisinga tik tu, Poezija -

Motina mano, pavasario rytmetį.

Daugybė

Klaidų, netekimų ir sielvartų dalios

Iškeliavo toli su tavim ir manim į eilėraščių šalį...
Ištieskim abi mes rankas į ten,

kur skaudu mums be galo

Ir tiems, kur prie vyno tuščiai naikina

paklydusią valią.

... Būk, Poezija, motina tiems, kas suklydo ir kenčia,
Nes Tu viskas šiandien,

                                       kai taip tuščia ir šalta aplinkui ...

Pavasario spalvos

At jojo ant mėlyno žirgo pavasaris,
Mėlynas skliautas žalią saulėtekį raško,
Mėlyni paukščiai vaikšto po pievą žaliąją,
O iš mėlynos knygos krenta tik ašaros.

Žalioj palaukėj žiba žibuoklės mėlynos,
Virš tėviškės nardo žali debesėliai ...
Žalias pavasaris smelkias i sielos gilumą,
Kur žydi neužmirštuolės - ilgesio gėlės.

Pavasario spalvos – žalia ir mėlyna-
Įsisupo į saulės geltoną mozaiką...
Saugosiu sieloj pavasario tylumą,-
Derina šias spalvas tik pavasario laikas.

Tėviške, mano motule

Tėviške, mano motule,
Mano gyvenimo saule,
Keliamės mes ir gulame,
Ir kartu abidvi vis augame.

Po didele pusamže liepa
Vakaras ilgesiu šviečia,
Mūsų pavasario tiesai
Klevas rankelę ištiesia.

Sename vaikystės uosyje
Savo žvilgsnius paslėpsiu,
Rausvąsias obelis paguosiu
Savo pačios šešėliu ...

Baltojo ryto ašaras
Namų languose uždegsiu.
Naktį žvaigždėtą lyg pasaką
Laimės takelyje rasiu.

Tėviške, mano motule,
Mano gyvenimo saule.
Ryto laimingo upėmis
Tavo gyvenimas plaukia.

Tėviške mano gražiausia,
Kelkim mudvi anksčiausiai:
Tu - mano nerimo aukštis,
Aš - tavo ilgesio paukštė.

Tėviškės beržai

Auksiniai tėviškės beržai
Vėl sielą ramybe nudažo,
Lapai krenta lengvai, lengvai,
Skleidžias vėjy gelsvas miražas.

Kai rūkas apkloja namus,
Geltoni beržai nusirengia,
Klykia paukščiai, tamsėja dangus, -
Tai gulbės tolsta ir rangosi...

Auksiniai tėviškės beržai,
Sapnuose iš tolo pamoja,
Lapų skausmas kraujo dažais
Vėl tėviškės lauką nukloja.

Tėviškės namelyje

Mažajame ir pilkam
Mūs tėviškės namelyje
Sutirpo visos žvakių ugnys.
Motule mūsų mylima,
Esi gyva, - tai tavo akys
Melsvaisiais žvilgsniais
Pro dangaus langus žiūri!

Nakties skliaute vis dar regiu
Šiaurinės žvaigždės mirksnį.
Motule, tu iš Pagrūdų
Sugrįši laiko tiltais ...
Tėveli mielas, ar girdi
Kaip sūnūs virpina gitarą -
Dainuoja tavo vardą gerą!

Mažajame ir pilkame
Mūs tėviškės namelyje
Susėsime visi drauge
Už bendro Kūčių stalo ...
Ištirpus praeities rūkams,
Vėl būsim šešetas, ar ne?.
Pilna šeima. Kaip dera!