Iš Dalios Milukaitės – Buragienės poezijos rinkinio „Gyvenime, rašau tave“ (2016m.)

Akmenės rajono
savivaldybės Merui

Viltys turi prasmę, gerą lemtį,

Ir pavasario peizažuos, kai gimei.
Tikslas - darbą didelį pakelti,
Atpildas jo - laimės pamatai!
Lūkesčiuos juk svajos išsipildo,
Ir gyvenimas dainuoja širdimi,
Jūromis atplaukia, rodos, viltys.
Už rudens rūkų pakilt skubi,
Saugomas dievų, pavasarį neši!

Mylintis ir giedras akių žvilgsnis
Išdalina laimę - ir gyvent saugu!
Telkiasi į ateiti ir viltys -
Reiklumu, darbais, atkaklumu.
O begalis laikas nenutyla
Fantazijų spalvotais vaizdiniais ...
Aukštą jausmą ir svajingą tylą
Nuostabiom akimirkom rašai ...
Obelys iš naujo žiedus krauna,
Vėjas rudenio vėl nuplėšia lapus,
Ateities miražuos rytas naujas
Saugo žmonių laimę ir namus.

***

„Vienybės“ laikraščio
redaktorei Julijai S.

Jaunyste Tavo akys spindi, žėri,
Užsidega beržai žaliu lietum.

Lemtis Tau lėmė gimt pavasarėlį,
lr svarų žodį nešti nuostabu,

Jausti pavasario žydėjimą,
Atvykus į Akmenę darbo gėrį sėti...

Stiprybės taurę už Tave pakelsime,
Erozija nepalietė Tavos širdies

Jaukiausios mintys laikraštyje telksis,
Ateis nauji vis metai, laimę jie žadės!
Vilties ir meilės mintys skleisis,

Ir žodį dėsi tarsi auksą prie širdies.

- Čia Tu sava, - sakys Akmenės žmonės,
Ir Šeduva su meile vis minės ...

Eini i kaimą - laureatės vardas
Nepaprastų gebėjimų nulemtas.

Erdvė Tava - tai krašto ateitis!

Rudens apmąstymai

                Zitai Sinkevičienei

Tai Tu kalbi, svajoji, dirbi

Lyg sąžinės versmė - taip Tu gali!
Skleidžias rytas mėnesienos tiltuos,
O Tu poetų mūzas atrandi...

Tartum rugsėjo saulė šildai,
Neši derlių per vėjuotą lauką,
Metų vėtras vėl nutildai,
Baltoj dienoj gerumą šaukusi!

Darbšti nenuorama, svajoklė,

Tu - knygų šventė ar šviesi daina!
Sudėjusi gražiausią meilės žodį,
Jausmų kerams esi ištikima.

***

Gyvenime, rašau tave

Gyvenime, rašau tave daina,
Paliesdama širdies kraujuota plunksna.
Vilties ir meilės gėlos sukrėsta,

Aš saugoju tave lyg skalsią duoną.

Vis nepaliauju mokytis užjaust,
Silpniesiems išdalint žodžio paguodą ...

Gyvenime, jaučiu tave audroj,

Kai rudens šalnos pakanda tavo grožį.
Jaučiu tave aš beržo liūdesy

Ir lapų ūžesy rašau, trapioj tyloj,
Baltojo sodo džiugesy ...

Ir atrodo, kad senoj obely matau tave ...

Gyvenime, rašau tave krauju,
Paliesdama tave lyg pirmas sniegas,
Rašau tave aš žvaigždėmis akių.
Kai tu vienintelis stebi mane,

Tai man atrodo, kad jau nebaisūs priešai ...
Gyvenime, rašau tave daina!