Lietuviškas žodi,     

Žodi, šventas Dievo žodi,

Žvelgi nuo kryžiaus ašara gailia,

Iš protėvių versmes dorybę sėmęs,

Tėvynės įsčias puošęs dangiška gaiva.

 

Žodi, gimtųjų klonių žodi,

Kodėl slepiesi nevilties skausme?

Varge senolių išsūpuotas

Trinyčiais austas mylinčia versme.

 

Žodi, gimtas tėvų žodi,

 Lyk sotimi skambia, lietuviška šneka,

Nokinki ilgesį gimtai padangei,

Žydėki sielą girdančia šaka.

 

Gerumui

Širdim gyvenimą paliesk –

Jausi akimirkos tikrumą.

Širdim priglusk, širdim nušviesk —

Kasdien kalbėk apie gerumą.

Ryškiausiu nuometu švytės

Žemės rasotos akys,

Būties akimirkas žymės

Dangaus mįslingos naktys.

 

Veidu į dieną atsigręžk

Ieškoti tikro jausmo.

Svajonėm laistyk, neprarask

Jaunystės sielos šauksmo.

 

Gyvenimas - laukimas

Gyvenimas - lūkesčių pėdos

Iš džiaugsmo, sielvarto gaidų.

Ir, šventines duris atvėrus,

Ko trokštu, kartais nerandu.

 

Vėl laukimu diena nubėga

Per sielos klavišus,

Kol atneša akimirka gėlėta

Pražilusius vilties jausmus.

 

Poezijai

 

Tylos šventoriuje daiginta,

Tu sielos veidrodis esi.

Minties altoriuose brandinta –

Dvasinga, ieškanti, tiesi.

 

Be patarimo niekas būčiau, —

 Laiku įspėji, sustabdai,

Kad jausmo prizmėje spindėčiau,

Vis širdies žvakę pastatai.

 

Meilę gyvenimui dainuoji,

Besočiu vaikščioji keliu.

Spindėki švyturiu, mieloji,

 Ir būk gyvenimo vedliu.