G.Blinkinienė

AŽUOLUI

Šakas į saulę rytmečiais iškėlęs
Su meile prašo dienai dvasingumo,
Sūpuoja krislą bočių išminties
Šlamėdamas giesmes nemirtingumo.

Žmogaus likimui odę išdainuoja,
Gimtinės garbei ošia išdidžiai,
Gaiviu pavėsiu žemę išbučiuoja
Didingumu žavėdamas ramiai.

Nurimt ateina metas vainikuotas,
Mažas priglunda pasisemt jėgų,
Nors ir audrų, ir vėtrų nubučiuotas,
Lapoja viltimi prie tėviškės laukų.

 

Iš knygos „Jausmų gama“ (2014 m.)

***

ATEIK
Juozui

Ateik, prisėsk, paguosiu,
Pailsę rudenio sparnai.

Pavasario laukimą dovanosiu,
Sušildys džiaugsmo aitvarai.

Nejausi dienų gėlos
Vienatvė nekankins nakčia,
Sau pasijusi mielas,
Šešėlių apsiklos delčia.

Į pilnaties jausmų seklyčią
Sugrįši su jaunais smagus.

Uždekim nevilčiai grabnyčią,
Dalinkimės širdim perpus.

 

MINTIES BLYKSTĖ

Žydi godos rudens tėkmėje,
Suprantu, nes žinau, nepaklydo,
Kai sušyla viltis širdyje,

Lyg jaunystėj, ruošiuosi i skrydi.

Nesvarbu, kad pavargus diena,
Jausmo laukia troškimai atšalę,
Tuo brangi minties blykstė nauja,

Kad iš snaudulio žadina valią

 

JAUSMO ŽIEDAS

Kada užmiega žemė,
Nakties išsiskleidžia sparnai.

Nežadinu, lai gieda
Tylą ramybės angelai.

Įsisupu į jausmo žiedą,
Sulaukus savo valandos.

Nuščiuvę lūkesčiai prisėda
Pasiklausyt širdies dainos.

Įsitveriu į laiko žingsnį!
Noru pašokti su delčia.

Išsaugojus kiekvieną mirksnį
Kamuoju Lemti paslapčia.

 

PIENĖS

Meiliom šypsenom maudos prie tako
Pienės spindinčiom saulės akim,
Žaižaruoja sidabro plaštakėm
Žemės skreitą nukloję viltim.

Leiskit man pasitiest širdies sodą
Ant pavasario meilės skvernų,
Apsikloti mintim išgodota,
Troškimu suvirpėti sparnų.

Kūrybos archyvo autorius :

You voted 'Like'.
Kol kas komentarų nėra

Komentuoti