Eilėraščių ciklas Saulės mūšiui atminti
I
Tėvyne mano,
Tu - pražydęs žiedas pavasarėjant.
Suskambus širdyje gimta daina.
Žalia šviesa po mūsų meilės langų.
Esi miela, esi tokia viena.
II
...Vėl matau, kaip istorijų pergalė
Neša Lietuvai didelę garbę.
Niekada neišblėsta laisvė,
Kyla bokštai į laiko erdvę,
Kaip pavasariui žalios akys
Į mus žiūri lyg žuvę žmonės.
Ir kaip jų atminimų žvaigždės
Šviečia mūsų sielų upokšniuos.
III
Kas mūs tėvynę kryžium žymėjo.
Kas mūs gimtinei nešė kančias?
...Sielvarto žeme, pagonių žeme,
Su savo laime, su savo dalia!
...Vykintas, ietį aukštai iškėlęs,
Ragino Saulės mūšio karius:
- Broliai, žemaičiai, už savo šalį,
Už savo Žemę, Saulę, Namus.
...Tai jus, kryžiuočiai, raganos keikė,
Tai jums Perkūnas grūmojo aukštai.
Tai žaibas leido švininį lietų
Ir užkapojo žemaičių kardai.
IV
Gaisrai liepsnojo danguj ir žemėj.
Kraujo pašvaiste supos miškai,
Broliams žemaičiams padėti stojo,
Kuršių, žemgalių, sėlių kariai.
Tai Saulės žemėj saulužė švietė,
Ji šviesą skleidė tautai taikiai
Ji neginkluota ginas nuo priešų,
Laisvę pažino mūsų vaikai.
V
...Žemaičiai pakilo lyg bitės
Ginti savo gimtų namų.
Šaukia laisvės jėga ir galybė.
Skausmo kaina, aukštybė tiesų.
...Vėl matau: pasalūniškai kyla
Į kalnelį kryžiuočių būriai,
Bet sužvengia Vykinto žirgas,
Skelbia pergalę Saulės kariai.
VI
Mes stiprūs ir drąsūs
Kaip buvom kadais.
Širdy tebeverda žemaitiškas kraujas –
Mus mindė ir draskė,
Kapojo kardais
Skaudžių atradimų beteškančios gaujos.
Aplaistyta žemė krauju suliepsnos,
Aukštybėse skries vėl istorijų mintys,
Neklupsim kraupių atminimų keliuos,
Į laisvę mums nutiesė sąžinė tiltus.
Mes kylam aukštyn ir sparnuotu žodžiu,
Iš buvusio skausmo pražysta žiedai,
Nebijome priešų laukinių, godžių,
Mes stiprūs ir drąsūs
Kaip buvom kadais!
VII
Tavo liepsnoj suliepsnoju,
Tavo aušroj pakylu
Žemaitija, senoji tėvyne.
Saulės mūšio šalie.
Pavasariu žalios jūros
Ir upių giliausios vagos
Sugėrė mus protėvių kraują,
Girdžiu, kaip senovė gaudžia
Ir neša, Šiauliai, jums šlovę!
Komentuoti