VENTA
Nedaug apie tave dainavo,
mano upe,
bet tu tokia,
tokia graži!
Tekėdama per mano
brangų kraštą,
man širdį gaivini.
Tu man buvai
giliausia ir plačiausia
iš visų pasaulių upių,
tu mano vasarų
baltoji lelija.
bet juk tada buvau
nedidelis berniukas,
kuris taip
džiaugėsi
Venta.
Komentuoti