Dinora Zokaitienė

Sese aš su tavimi.

Jei gersi skausmo taurę, nebūk godi

Lig pusės, kitą man palik.

Jei kelias per status, o nuokalnė slidi

Duok ranką, eiki va kartu.

Našta sunki, nusviro rankos

Suglauskim maldai keturias iš syk.

Jei ašaros užstrigs tau gerklėje

Aš melsiuosi per naktį už tave,

Ir vaiko skausmą už tave bylosiu Dievui.

Tikiu, kad rytas skausmą nugalės.

 

Gimtinės ilgesys

Ilgiuos takų nerūpestingų, vaikystės, kojų purvinų

Kur braidė po balas tik ką nulijus lietui.

Ilgiuos tėvuko išgenėtų obelų, ir jų žydėjimo pavasarį

Ir rodos skonį dar tebejaučiu, motutės išdžiovintų obuolių.

Nepaikos svajos išviliojo, toli nuo gimto sodžiaus, mylimų

Už vaiko pusrytį sotesnį, lyg savanoriškoj tremtį,

Kitam, pasaulio pakraštį.

Gimtine, aš atsiprašau, retai lankau.

Dažniau sapnuos, ant ilgesio sparnų grįžtu.

Vėl mintimis virstu vaiku, girdžiu, kaip tėvas dalgį pusto.

Užsižiopsojęs suklumpu, motutė skepeta man kelį šluosto.

Akis atmerkiu, gimtinės oro uostas

Tarp pasitinkančių sūnus, kurs palikau mažutį, strazdanotą

   - Šį syki su visam tėvuk ?

   - Praaugai vaike, aš tau lig pažastų.

Kūrybos archyvo kategorija:

Kūrybos archyvo autorius :