Tikras žmogus

Žvaigždė negirdi vėjo,
Už devesies - žmogus.
Su beržo lapais sušlamėjo
Mintis: „Kas bus?“

Iš laikraščio kepurė išlankstyta,
Basom per pievas, per laukus
Lyg rytą lašas lapais slysta
Nesugadintas vargo juokas nuoširdus.

Kas čia? Kodėl žolė negali būt raudona?
Kodėl man nepasiekt žvaigždžių?
Juokingas vabalas ropija,
O mintys sukasi šviesos greičiu.

Žvaigždė negirdi vėjo!
Už debesies žmogus -
Ne tas, kurs būt žmogum galėjo,
O tas, kurs visada juo bus.

Tikras žmogus:[eilėraštis] iš knygos „Pasislėpusios saulėsa šviesoj“ (2011 m.).