Medis be lapų,

Žymintis vietą

Kur susitikom

Stovi užkeiktas

Tikras – netikro...

 

Rūkas

Tarytum liko.

Neišsisklaido –

Slepia akis mergaitė

Dieviško veido.

 

It medis be lapų

Prisiminimuose savo.

Viską tarytum užbūrė

Akys, kurios nemelavo.

 

Prisiminimas vėjo,

Kvapas žaliuojančio medžio

Ten, po kuriuo mes stovėjom

Dievui sakydami ačiū...

 

 

Lyg prakeikimas

Nunešė viską kažkur –

Stovi medis be lapų

Tyliai mokosi burt...

 

Patirties monologas

Palikai, išėjai?

Nekalbėk...

Nebereikia žodžiais

Prikalti –

Akimis pasiguosiu

Žvaigždėms

Ir užmiršiu

Kaip motinos

Skraistę.

 

Į duris

Pasibels ateitis.

Plaukuose įsivels

Naujos mintys.

Tai kas buvo

Negali sugrįžti,

Tai kas buvo

Negali išeiti...