IŠ  EILĖRAŠČIŲ  KNYGOS VAIKAMS „MEDŽIŲ ABĖCĖLĖ“

ALKSNIS

Alksni, alksneli,

Juodas medeli,

Ką tu šildysi

Šaltą dienelę? –

 

Juodą šešėlį

Tavo kamienas

 Šalnų pakąstas

Į pievą lieja...

 

Pro kaminėlį

Mažo namelio

Rūksta dūmelis

Tavo ugnelės...

 

ĄŽUOLAS

Ąžuole, priglauski mus,

Kai širdelėj liūdna.

Tu - karalius išdidus,

Miško tu galiūnas.

 

Ąžuole, priglauski mus,

Duoki tos stiprybės!

Ąžuolu užauk, sūnau,

Neturėk puikybės.

 

O vaikai, vaikeliai mūs,

Ąžuolais budėkit. –

Greitai tėviškė pajus

 Jūs vienybės jėgą!

 

BERŽAS

Tavo liaunas ir baltas kamienas,

Nutapytas juostelėm juodai.

Šakeles lyg kasas padabinę

 Žirginių kaspinėliai rusvai.

 

Tu nuo vėjų, audrų vis svyruoji

Gal todėl svyruonėlis esi?

Kai lietus šakeles išbučiuoja,

Lyg pro ašaras šypsaisi tik.

 

Ir, kai laužo šakas aršios vėtros,

Ašarėlės pasipila tuoj.

Lyg pašalas žemėj pasėtas

Jos širdelėj sudygsta manoj.

 

DREBULĖ

Mirga ir dreba žalsvi lapeliai

Net nuo menkiausio vėjelio.

 Ją pasodino mano senelis –

Karalienės Eglės dukrelę.

 

Visko ji bijo, baikščiai pažiūri

Į savo brolį baltą berželį.

 Gailiai, o gailiai ašaros srūva

Per žalsvai sidabrinį veidelį.

 

Ošk, drebulėle, mūsų gimtinėj,

Tik daugiau išdavike nebūki.

Geriau dainuoki liūdną lopšinę

Tu mūsų mažiems anūkams!

 

EGLĖ

Šypsosi saulutė

Virš žalios eglutės,

Žalios jos šakutės

Spindulėliais žėri...

 

Čia jau vasarėlė,

Ne balta žiemužė,

Pilkas kiškis tupi,

Įkiškienę žiūri...

 

Klykauja dar pempės

Pabaliuos geltonuos,

O eglutei žiba

Saule jau raudona...

 

GLUOSNIS

Prie laiptinės,

Mums užstojęs

Lietų, vėją,

Auga žalias gluosnis -

Kiemo

Svyruoklėlis.

 

Po šakom

Ilgiausiom

Slepiasi vaikai pašėlę

Kai

Pakilus vėjui

Laistos debesėliai.

Kai

Kaitra alpiąja

Vėl saulutė liesis,

Gluosnio

Šakos tankios

Dovanos pavėsį...

 

IEVA

Krante

Ieva baltoji prausias

Ir skleidžias žiedas pirmutinis.

Ūkanotą ryto aukštį

Pakyla paukščiai viršum šilo...

 

Pavasarį

Patvinus upė,

Palaima ir gaiva žieduota...

Srauniuos

Verpetuos įsisupę,

Žiedai - tarytum sidabruoti!

 

JOVARAS

Senoj tėviškėlėj

Palinkęs prie šulinėlio,

Budi tik jovarėlis,

Tik jovarėlis nuliūdęs...

 

Švelnūs lapeliai vis mirga –

Ar lyja, ar sninga, -

Krenta ir krenta lyg sidabrėliai

 Į šaltinėlį, į šulinei...

******

Pažiūrėk -

Šlama vėl jovarai

Senoj tėviškėlėj, prie šulinio,

Akimis nušvitusiom matai,

Kaip gamtą žydėjimas budina.

 

Jovarai,

Jovarai, jovarai -

Kaip knygoj poetės Nėries! -

Lietuvos širdyje amžinai

Pavasario saulėj žėrės.

 

KAŠTONAS

Kas žvakes

Pavasarį uždegs,

Kas iškels į saulę baltą žiedą,

O sulaukęs

Nuostabaus rudens

Rudą kamuolėlį mes į pievą?

 

Kas kelius

Ir takelius užklos

Savo lapais, kevalais ar uogom?

Rudenėlis

Ilgisi žiemos,

O kaštonas vargšas lieka... nuogas!

 

LIEPA

Kai dūzgia bitelės

Po mūsų langeliais

Ir tėviškė kvepia medum,

Vėjelis sušyla,

Atbėgęs nuo šilo,

Apsąla, kai sninga žiedais pamažu.

 

Kvapniausią žiedelį

Įdėjo arbaton

Motinėlė mūsų žila.

Ir renka bitelės

Geltoną nektarą,

Ir vasara kvepia gamta jau visa.

 

MAUMEDIS

Lyg topoliai,

Tiktai spygliuoti -

Tikri pušies ir eglės broliai,

Prie kelio mėgstantys rikiuotis

Ir žvelgti į saulėtą tolį...

 

Šakom

Šuoliuoja voveraitės,

Kankorėžius į drevę neša.

Ruduo sukrauna medžiams kraitį

 Sparnuotom sėklom tyliai laša...

 

Svečiai iš

Tolimos padangės

Gimtinės gojų padabina, -

Į širdis kelią susiranda

 Žalumas jųjų sidabrinis...

 

OBELIS

Balta pūga užpustė

Mūs obelį sode:

- Nebarkit, vėjai rūstūs,

Bent kol viešės žiema...

Tiktai pavasarėlį

Paukšteliai sučiulbės,

Atgijus obelėlė

Baltais žiedais žydės.

 

Bitutės jos žiedyne

Nektarą kvapnų rinks,

Šaka nuo rudeninių

Jos obuoliukų links.

 

Rudens geltonas auksas

 Lapeliuose žėrės,

Ir obuoliai iš aukšto

Linksmus vaikus regės.

 

PUŠIS

Kur baltosios kopos

 Ir mėlyna jūra,

Į kalvą užkopus

Pušis tolin žiūri.

 

Kur bangos vis plaka

Pabalusį krantą,

Gelsvėjantį saką

Pakrantė atranda...

 

Tuo džiaugiasi eglės

Ir ilgesį šlama. –

Pušyno pavėsis

Malonina žemę.

 

SLYVA

...Žalio medžio

Baltuosiuos žieduos

Čiulba paukštis

 Ir skraido drugelis.

 Saulės blyksnį akyse nešuos –

Tokios kvapnios

Žieduotos šakelės...

 

...Aš į sodą

Kelelį randu,

Kur vaisius

Mano draugės jau renka. -

Violetinę slyvą ruduo

Dovanoja ištiesusiai

Rankai!

 

ŠERMUKŠNIS

Raudonos

Lyg sniegenos

Uogos

Spindi aksomo šakelėse.

Ruduo vėl

Raudonomis kekėmis

Įrašė šios vasaros nerimą.

Šermukšnis,

Žiūrėkit, šermukšnis

Miškely,

Prie tėviškės kelio,

Pražydo -

Oi ne! -jis prisirpo

Skaisčiomis raudonom uogelėm!

 

TOPOLIS

Prie

Gelsvo kelio

Į gimtinės kiemą -

Liaunųjų topolių rikiuotė.

Aukštom galvom

Jie debesis parėmę

Vėl dangų pradeda šukuoti...

 

Nuo

Vieškelio

Jie dulkes kantriai renka,

Senelių ir tėvų sodinti. -

Sugrįžtančiam

Pamoja žalios rankos

Ir sugraudina jautrią mintį..

 

UOSIS

Didysis mūsų kiemo uosi

Karpytais lapais ir žaliais žiedais!

Po daugel metų ar tu būsi,

Ar žvitrų paukštį dar sūpuosi,

Ar būsi mėgiamas vaikų ilgai?

 

Skraidys pavėjui tavo sėklos,

Panašios j žalius sparnus,

O mes pašėlusiai vis bėgsim

Ir vysimės tarsi vaikystės tėkmę,

Palikę mirgančius namus...

 

VYŠNIA

Pabodo žiemos ilgos,

Nuliūdusi tyla.

Baltai baltai apsnigo

Pavasarį vyšnia...

 

Baltais žiedais apsnigo,

Šypsojosi delčia.

Žydėjimas svaigino

Pavasarį nakčia.

 

Šypsojos saulės akys,

Nukrito tie žiedai.

Tai vasara pasakė:

- Būt uoga privalai!

 

ŽILVITIS

Žilviti, gluosnio broleli,

Šakelės tavo - vytelės.

Iš jų - plonų ir dailiųjų –

Nupynė kraitelę tėvelis.   

 

Žilviti, gluosnio sūneli,

Iš tavo tošelės - dūdelė,

Kuria švelniai padūduosiu

Savo dainelę po uosiu.