Aurelija Gerulskienė (2017m.)

LIETUVOS ŠIMTMEČIUI

Išbridęs iš rūko,

Šarma pasipuošęs –

Ramus ir didingas

Čia ąžuolas ošia...

Jis saugo tėvynę

Dainas jai

Dainuoja,

Daug matė didvyrių –

Šakom jiems

Pamojo...

Per šimtmetį ilgą

Jis Lietuvą matė,

Reikėjo pavėsio –

Jis saugojo, guodė...

Reikėjo dainų

Jo šakos dainavo,

Reikėjo vaikų –

Giliukai pabiro –

Ir augo jie gražūs

Tvirti ir laimingi –

Kad saugotų, gintų

Jie savo gimtinę

Kur ąžuolas auga

Kur šimtmetis dyla

Kur laikas nuo laiko,

Giliukai pabyra...

(2017m.)

***

KNYGŲ ŽMONĖMS

 

Kad džiaugsmą

Neštume

Kad saugotume

Tylą

Mes esame kasdien

Ir visada –

Tarp knygų...

Kad klegesį vaikų

Mylėtume,

Kad  knygą

Išsirinkti

Mes visada

Padėtume –

Mes esame

Per visą laiką –

Per tolius,

Per  erdves –

Mes esame

Kur žmonės skaito,

Kur gyvos knygos,

Kur išmintis gyvena,

Ir kur ramybė

Kviečia – ateiti ir pabūti

Ir džiaugsmą pasiimti –

Tą kuris iš knygų...

(2017m.)

***

 

MŪSŲ GARBĖ

(skirta Onutei)

Garbė mums didėle

Ir džiaugsmas

Išskirtinis,

Kad turim žmogų

Svarbų, gerbiamą

Ir reikalingą

Taip visiems – nes mūsų tai Onutė,

Kad bibliotekos

Takais veda

Per gyvenimą,

Kad knygos moko

Būti reikalinga

Ir svarbia visiems...

Mes  džiaugiamės

Ir sveikinam,

Didžiuojamės –

Jums laimės linkime

Ir gėrio-

Jūs pasiimkite

Skaitykite, dalinkitės

Ir neškit, šviesą

Išminti ir džiaugsmą, -

Dalinkite visiems –

Ir bus šviesiau ir bus geriau

Ir geras žodis

Suskambės iš naujo.

(2017m.)

***

Dėkoju likimui,

Kad buvote,

Ačiū sakau,

Kad esate –

Dienas geras

Gyvename,

Knygas pasauliui

Daliname...

Džiaugiuosi ir

Noriu pasveikinti –

Nuopelnai Jūsų

Garbinsi,

Taip eikit toliau

Ir džiuginkit

Neškit pasauliui knygą...

Neškit knygą

Ir žodį sakykit,

Gerą ir širdį raminantį

Būkit tokia, kokia esate –

Greita ir laiminga

Tokia visiems reikalinga

Tokia visada ir visur esanti...

Džiaugsmą pasauliui dalinanti...

(2017m.)

***

P.Normanto atminimui

Atėjęs sužibėjo,

Kai tapo laisvu vėju –

Iškeliavo,

Kalnų viršūnėmis

Žygiavo,

Per lygumas

Ramiai nuėjo...

Jis ėjo ir

Vis ėjo –

Keliones savo

Į knygas sudėjo –

Kad pamatytų,

Sužinotų – visi

Ką kviečia

Lygumos, kalnai ir vėjai...

Jis ėjo ir vis ėjo –

Šį kartą į žvaigždes

Išėjo –

Nuo kalno –

Ten kur pučia

Laisvas vėjas –

Kur lygumos po kojomis

Ir upės vingis mėlynas...

***

Pavasaris – jis toks,

Gražus, drąsus

Ryžtingas,

Jis askuba

Be kelio, be takų,

Parsiveda jis

Gervių būrį –

Snieguolės baltos

Puošia jį...

Pavasaris – jis toks,

Tai lyja,

Tai laimingas

Saulutės spinduliuos

Sušilęs –

Atsiveda „kačiukų“ pulką

Pūkuoti supas

Šakose...

Pavasaris – visoks

Tai žalias, tai rūkuos

Paskendęs,

Tai  šiltas, tai vėsus –

Bet laukiamas labai

Tikrai visiems, visiems

Jis reikalingas...

Pavasario dangus,

Pavasario lietus –

Ir žalias rūkas

Kviečia į kelionę.

***

JUBILIEJAUS KELIU

                          Onutei Janionienei

Penkiasdešimt metų

Tuo pačiu keliu

Į šviesą,

Penkiasdešimt metų

Tuo pačiu keliu

Į saulę,

Penkiasdešimt metų

Tuo pačiu keliu

Į knygą –

Jūs ėjote

Ir einate kasdien...

Penkiasdešimt metų –

Kelias

Kaip knyga –

Puslapių gražių

Ir posūkių vingiuotų

Pilnas...

Penkiasdešimt metų

Lapai kuo margiausi –

Nes iš knygų, nes

Gyvenimas čia visas

Nuostabiai šviesus,

Labai garbingas...

***

Kai ąžuolas turi

Šimtą šakų,-

Jis tvirtas, stiprus

Ir galingas –

Kai Lietuvai metų

Šimtas, arti –

Jauna ji, miela

Ir laiminga...

Laiminga prie jūros,

Laiminga dainom,

Laiminga žmonėm

Ir senais

Padavimais...

Nes, šimtas – svarbu

Nes šimtas – stipru,

Tai amžius gražus

Dainom apdainuotas,

Toks ilgas,

Toks margas

Daug visko patyręs,

Daug visko pamatęs,

Bet geras labai,

Laimingas, kaip vasaros toliai...

Kūrybos archyvo autorius :

Kol kas komentarų nėra

Komentuoti