skrastas.lt  Atolankos

2015 m. lapkričio 27 d.

Knygų etažerė

Bėgantis laikas – nuo tėviškės iki jūros

Vytautas KIRKUTIS

Šį rudenį skaitytojus aplankė nauja Alfonso Jono Navicko eilėraščių knyga „Pagautas buvau kelionėj“ (leidykla „Druka“). Knygą sudaro dvi dalys: „Nuo tėviškės iki jūros“ ir „Bėgantis laikas“. Knygos anotacijoje rašoma: „Autorius ir toliau lieka ištikimas klasikinei poezijos krypčiai; eilėraščiuose dominuoja gimtinės vaizdai, meilė ir viltis, žmogaus ateities vizija, ištikimybė savo idealams, filosofinis pasaulio suvokimas.“

Pirmoji knygos dalis pradedama nuo „Daukanto žemės“, nuo Papilės, Ventos, nuo Jurakalnio ir prisiminimuose išryškėjančio gimtinės vieškelio, šienapjūtės, neiškirsto miško. Tų vaizdų, garsų, sąskambių, kurie primena apie gimtąsias Papilės apylinkes ir kurie nenutildami kviečia čia nuolat sugrįžti. O sugrįžus dar kopti į kalną, aplankyti Daukantą. Dar kartą išgyventi tai, kas buvo išgyventa vaikystėje, jaunystėje.

Alfonso Jono Navicko kūryboje labai ryški gimtinės, gimtųjų vietų tema, Simono Daukanto asmenybė, Lietuvos istorijos didingumas. Toji gamta – „nuo Papilės ligi Kuršėnų“. Jurakalnio laiptai – tarsi kelionė per amžius. Gimtinė, kur susitinka praeitis ir dabartis, kur Ventoje „Vanduo žiburiuoja tarp meldų/ Valtis praplaukia nakty“, kur „senasis ąžuolas kieme vis dar stovi“, „kur debesų duona maitinas dangus“.

Nuo Daukanto žemės keliaujama į miestą prie jūros. Miestą, kuris jau daugelį dešimtmečių yra namai, yra jūros „didi akis/ niekada/ neužsimerkianti“. Yra Kuršių žemė. Čia rašomas „Naujasis Klaipėdos ciklas“.

Antroji knygos dalis „Bėgantis laikas“ žymiai platesnė, apimanti daugiau įvairiausių gamtos, kūrybos, laiko kaitos aspektų. Eilėraščiai – tarsi dienų, nuotaikų, jausmų, gamtos laikų dėlionė. Tarsi „kelionė nuo ryto lig vakaro viena vienai dienai kasdien“. Eilėraštis, kuris „lyg klausimas bebalsis/ Atgimstantis gyvybės eilute“.

Gyvenimas ir kūryba: tarp gyventa ir išgyventa, jausta ir išjausta, klausyta ir įsiklausyta. Taip, teisus Alfonsas Jonas Navickas: „LENGVA/ Užmiršt/ Eilėraštį/ Kuris/ Dar/ Neparašytas/ Bausti gyvenimą/ Kuris ne tavo“.