Albertas Kolbergas

PORTRETAS

Aš tavo paglostau portretą,

Kai seną albumą vartau...

Tai tu juk prisiekei mylėti,

Ir aš - kad gyvensiu tik tau.

 

Bet sunkios vėl prislegia mintys

Kaip veltui tarti pažadai:

Žadėjai viskuo tu dalintis,

Bet kuo - iki šiol neradai.

 

Tik nuotrauka priekaištu lieka,

Kodėl - tik dabar supratau:

 Juk aš taip pat nedaviau nieko

Iš to, ką žadėjau tik tau.

Papilė,

1951

*********

Aš tik savąją širdį girdžiu

Ir matau, kaip užgęsta gaisai,

Kai prie krosnies tylos vėl klausau,

Nors, iškėlę šakas link žvaigždžių,

Už langų vėl klevai ištisai

Kažką ošia graudaus man ir sau.

 

Aimanuoja krūmokšniai kartu,

Sniego jūroj paskendę giliai

Tarp sodybų senų ir laukų.

Vėl meldžiuos, kad pajustum ir tu,

Kaip žvaigždynų šalti spinduliai

Neša viltį, kai širdžiai sunku.

 

Skirs mus tolių ir laiko ženklai,

Daugel vasarų keis vėl žiema.

Ir gal niekad nebūsi šalia...

Gal tu kitą seniai pamilai

Ir tapai kaip žvaigždė tolima, -

Lik tu mano vilties žvaigždele...

Petrozavodsk,

1953

 

NAKTIES NOSTALGIJA

Naktis. Aplink tyla. Tik šnara nendrė nerami,

Ir posūky Ventos - vandens skambučiai.

Man jie skausmingai primena: su tavimi

Buvau laimingas čia... ir gal dar būčiau.

 

Čia priesaikos žodžius kartojom švelniai,

O kartais nieko viens kitam nesakėm.

Tiktai aistra liepsnojo mūsų bučiniai,

 Į vieną taktą jaunos širdys plakė.

 

Čia tu kasnakt slapta ateidavai viena,

Kartodavai - man viską atiduosi.

Kol veidus vėl nušviesdavo nauja diena,

Šešėlius saulė klodavo prie uosio...

 

Kiek j iš girdėjo tavo pažadų,

Kiek mano posmų tau priėjo sakyta!

Deja, dabar ir jo aš čia neberandu,

Ir tu kitur seniai jau lauki kito...

 

Bet dar naktis. Tyli, rasota ir vėsi.

 Ir tapati Venta vos vos čiurlena...

 Tik kas man šiąnakt pasakys, kur tu esi,

 Kur tu dabar, pirmoji meile mano?

Papilė,

1982

 

MEILĖ

Daugiau nesiūlyki man šiąnakt vyno:

Kai meilei kliūčių nebėra,

O širdį degina aistra, -

Tavų akių gelmė labiau svaigina

Nei taurė gero seno vyno.

 

Nedeki žvakės, - nepakeis ji saulės.

Tegul naktis mus slėps kartu.

 Liepsnok aistra ir šildyk tu

Mane ir mūsų mažąjį pasaulį

Stipriau, nei šildo žemę saulė.

Nedrumsk tylos net žodžiais apie meilę.

Tebus jinai ilga, gili!

Kai akimis kalbėt gali,

Ar tylą šią sudrumst negaila?

Ar žodžiai tikresni už meilę?..

Naujoji Akmenė,

1976

Kūrybos archyvo kategorija:

Kūrybos archyvo autorius :

You voted 'Like'.
Kol kas komentarų nėra

Komentuoti