„VINGIAI“ - aštuntoji poetės Vilhelminos Imbrienės eilėraščių knyga

VINGIAI

Posmeliai patraukia lyg muzika

Vasaros ritmais išdailinti.

Žodžių trapumo iliuzija

Be žodžių bando kvailintis.

 

Ieškau aš kartais paguodos

Gilios atminties posmų rūbuose.

Užkliudžius pakrantes banguotas,

Glaustausi svajonių rūmuose.

 

Mintis naktimis tyčia kloju

Lašnojančių žodžių pavidalu.                    

Ir graužatį saldžią nešioju,

Papildžius eilėdarą ritmika.

2014 m. birželis 4 d.

 

KAD MATYTUM ...

Kad matytum ... Saulė laša

Mintimis, dainom, jausmais ...

Jeigu pasirodys maža,

Susirinksiu daug – delnais.

 

Saulės lašas man – paguoda,

Nes padangėje deglai.

Krenta jie į žemę juodą

Draugiškai ir negiliai.

 

Tegul krenta, tegul rieda,

Nesinori painiavos.

Mintys juk palieka pėdą -

Atskubėjusias renkuos.

2014 m. birželis 3 d.

 

AKISTATA

Akistata su likimu ir vėju

Lyg serialas lekia per jausmus.

Net šiurpas krečia kai jausmus išlieja -

Prie įžvalgos kelių radau visus.

 

Matau - susmego į namus prie plytų

Tarsi ieškotų šilumos bendros.

Bandau prašyti, kad lietum palytų

Ir kad srovė nuplauktų atgalios.

 

KODĖL ...

Kodėl išpylei lietų –

Lai lieka debesy.

Jo balsas negirdėtas,

Griaustinis netoli...

 

O spalvos – lyg žibuoklės  

Ar įvaizdžio dalis...

Pavasarinės duoklės  -

Rytoj iš naujo grįš...

2014 m. birželis 3 d.

 

ATVIRA ...

Aš atvira lig paskutinio žodžio.

Aš paslėpta tylėjime giesmės.

Aš kaip žaizda, mintis išgėrus godžiai,

Vaidensiuosi prie plaukiančios versmės.

 

Ir prisigersiu vasaros svajonių

Iš beržuose pasruvusios sulos.

Žvaigždes apglėbus pasėdėsiu klony

Su muzika ir tėkmėmis Ventos.

 

Tik užsiklojus rasomis nurimsiu

Prie posūkio upelio gaudesy.

Vidurnakčiai tegul plasnos aplinkui -

Juk pasitiksiu – nuojauta gaji...

2014 m. gegužė 18 d.

 

NEPYKSTU ...

Nepykstu ... Ir pykčio neragausiu...
Ir tulžies negersiu... Kas iš jų ...
Tarpdury ir rankos neištrauksiu,
Nors to blogio būtų ten apstu.

Tegul pyktis į bedugnę rieda,
Priežastis suradęs ar be jų ...
Mano lūpos pykčio nepalieka,
Tik kartoja kuždesį dainų.              

Atsigersiu tos dainos per miegą,
Vėją pasigavus ant kelių.
Žodžiai pasakyti tegul lieka,
Kai sušuksiu garsiai: „Nepykstu...”

2014 m. gegužė 27 d.

DVIESE ...

Mes dviese... Tai aš ir svajonės ...

Dar ... Palaimino gervė sparnu.

Galbūt baigėsi visos dvejonės

Su nuodėmėmis netekčių...

 

Mes tik dviese ... Ruduo surūdijo,

Negrįžtamai skaldęs rūkus.

Bespalvėmis nuotaikom lijo

Su bučiniu ryto - skaudus ...

 

Kai dviese susėdom už stalo,

Pasibaigė pūgos naktų..

Už lango jos tarsi pabalo –

Padėsiu prie gervės giesmių.

2014 m. gegužė 20 d.

 

NESKAMBĖJO ...

Mano dainos tau dar neskambėjo -

Su išdaigomis į jas žvelgiu.

Tiktai klykė pasiklydę vėjai

Prie žalsvų šaltinių kažkurių.

 

Dainomis atsakymo ieškojau,

Prisiglaudusi greta žvaigždžių.

Ir žodžius gyvybės dovanojau,

Bėgdama lyg vėjas prie žmonių.

 

Na tai kas, kad dainos neskambėjo,

Aš iš gatvės  pasikviesiu jas.                      

Eilėmis tegul dar išsilieja           

Per rytojus, per jausmų gėlas..

2014 m. gegužė 18 d.

 

PAUKŠČIAI PRITILO

Baigėsi posmas. Paukščiai pritilo,

Geso žibintai vilties pilni.

Ošė beržai lyg likimai prie šilo,

Kažką kuždėję nesuprasti.

 

Veidas kartojo šnabždesį lūpų,

Naktis užgeso lyg pamiršta.

Tolumos purtėsi vėją susupę,

Dužo svajonėj paukščio daina.

 

Metai vaikystės posmais nuskriejo

Su spinduliais šalia paukščio giesmių.            

Dainos pabudusios ilgesį liejo,

Tyliai pravirkusios ties šaltiniu.

2014 m. gegužė 18 d.

 

KAS ESI ...

Aš nežinau, kas tu esi

Ir kokios mintys tave lydi...

Suvokiau – skubame visi

Per Dievo duotą žmogui skrydį.

 

Tavęs aš nematau, Žmogau,

Ir nudegiau ne kartą skaudžiai.

Pabandžius bėgti – suklupau,

Tiktai viršūnės medžio glaudžia.

2014 m. gegužė 18 d.

 

PASUKIME KELIĄ  ...

Pro rūką pasukime kelią

Kur dainos, kur tu, kartais aš ...

Jei naktys ar rudenys gelia,

Į nebūtį siųskim dienas.

 

Kaip gera, gražu, paslaptinga,           

Kai krūpčioja gaidos šalia,

Pavargusį lietų kai girdo

Dar neišdainuota daina.

 

Dainuokim lyg vėjai į taktą,

Lai protėviai šiandien pabus.                      

Palietę paniurusią naktį,

Pakelkim svajonių sparnus.

2014 m. gegužė 15 d.

 

PLASNOJA ŽODŽIAI

Plasnoja žodžiai vėjyje, pavėjui

Ligoti, skaidrūs, žavintys, liūdni ...

Saulėlydy lyg vynas išsilieję,

Dažnai atšimpa be prasmės, nuogi...

 

O kartais žodžiai tarsi paukščiai gieda

Su šnabždesiu tekėjime minčių.                  

Ir debesis myluodami užmiega,

Kiek patriukšmavę sutemos metu.

 

Aš visada šventam lenkiuosi žodžiui,

Apglėbusi jį žydruma gaivia.

Pagirdžiusi lietum gaivinsiuos godžiai,

Nutvilkiusi jį svaigulio laše.

2014 m. gegužė 5 d.

 

MIGDYSIU ...

Kas saugos vakarą įmirkusį - migdysiu...

Kad dvelksmą jo pajusčiau iš pradžių.

Sapnus viltingus į eiles tupdysiu

Tarsi silpnumą kokį atstumtų.

 

Tamsa ištirpus liūdesį paglosto

Su atminimo dulkėm lietuje.

Suradusi greta beprasmį plotą,

Jį atgaivinsiu džiugesio laše.          

 

Keliaukime per mėnesienos kelią

Su nesėkmėm ir laimės valanda.

Žinau, kad jis, suvokęs savo dalią,

Stebės visus likimo plakime..

2014 m. gegužė 4 d.

 

NENORIU ...

Aš nenoriu, kad nutoltum jau zigzaguose kelių,

Pėdsakus pradžios išplautum pabaigoj kitų krantų.

Ir nenoriu, kad išplauktum tarsi jūroje puta,

Vandenų platybėj lauktum kol žuvėdra mos šalta.

Nesupyk, kad ieškau uosto, aplipinta dainomis,

Tai ne aš, o senas gluosnis šlama džiaugsmo žvaigždėmis.

2014 m. gegužė 3 d.

 

KELIO DELČIOJE

Žybsi juodos žvakės nuogame lange

Ir rūkai dejuoja vėjo plakime.                                                                               

Bet nuleidus galvą, užgula tamsa,

O keliai kuklumą kaitina, nors ką ...

 

Sklinda vėjo giesmės juodos iš dangaus.

Kur languos stovėta, žodžiai nevergaus.

 

Aš tikiu, kad grįši nuosprendžiu kely,

Provėžose liksi laiko debesy.           

2014 m. balandis 30 d.

 

NUOTAIKŲ GAMA ... 

Tekėjo nuotaikų gama ne iš žaizdų - iš miego ...                

Tarsi jaunystę nešdama laukais molynų bėgo.                      

 

Surinksiu nuotaikas atgal, tegul jos nesibaigia,             

Ir grįžta prieblandoje dar, pagyvinusios veidą.

 

Norėčiau bristi kuo arčiau prie paslapties likučių,

Kuriuos sudrėkusius liečiau, kad užsupta pabusčiau. 

2014 m. balandis 30 d.

 

ATSISĖSKIM ...

Atsikvėpkim ... Vaikščioti takai

Padūmavo jau per tarpsnį ilgą.

Panardinusi jausmus giliai,

Palinguosiu lyg velėnoj smilga.

 

Paukščio giesmės skraido virš galvos,

O aplinkui – tuščios juodos gatvės.

Vėjai šildos ilgesio takuos,

Pasiklydę lyg neramios dvasios.

 

Noriu eiti, skristi ant sparnų

Ir tamsos neboti , kai pavargus...

Grįžtant, jeigu rasiu spindulių,

Sutalpinsiu juos į lemtį margą.

2014 m. balandis 22 d.

 

BELSIU ...

Dar nepabudusi beldžiau į langą

Tarsi turėčiau daugel reikalų.

Tiesiog norėjau šiltą žodį rankom

Atnešti su pavasariu kartu.

Ir palinkėti kuo švelnesnių vėjų

Su pievų bei gelsvų žiedų pūga.

Tegul kely jie skamba išsilieję,

O vakaras išnyksta palengva.

2014 m. balandis 16 d.

 

IŠLIKS ...

Pabalęs žiedas ant asfalto krito –

Gyvenimas negrįš.

Paūbavus pelėda ligi ryto,

Prišauks kaimų šunis.

 

Blaškysis žiedas kruvinu asfaltu

Ir aikčios debesis.

Nurims, paslėpęs siluetą baltą,

O sielvartas išliks.

2014 m. balandis 11 d.

 

VIDURNAKTIS

Namų dvasia pleveno šalia sienos,

O ant palangės sėdosi migla.

Šešėlis dangstė kūną mėnesienoj.

Pozuodama nerimo nemiga.

 

Žvaigždėtą dangų apglėbė mėnulis

Su vėjo gūsiais vietoj krovinių.             

Naktis už lango geso neprigulus,

Net neatvėrus savo netekčių.

2014 m. balandis 11 d.

Kūrybos archyvo kategorija:

Kūrybos archyvo autorius :

You voted 'Like'.
Kol kas komentarų nėra

Komentuoti