„ČIULBA VOLUNGĖLĖ“ (Dalia Milukaitė - Buragienė)

Skaito aktorė Virginija Kochanskytė

 

Ėgliai duria į tavąją ranką,

Valerijonais pakvipo šilas.

Pirmas griaustinis trankosi,

Žybsi vėl žaibas pakilęs.

 

 ... Trobelėje baltos drobulės

Ant senovinio stalo užtiestos,  

 Saulės akmenys slenkstį apgulę,

Mūsų žodžiai skamba lyg fiesta.

 

Laikinumo vitražais dangus

Šiandien laimina mūsų buvimą,

 Būki svečias, užeiki vidun.

 

Vėlei degam poezijos žvakę,

Apkeliavome lyg piligrimai,

Kvepia tėviške staltiesės linas.

 

***

Kvepia tėviške staltiesės linas,

 Mes po saule sutilpsim visi!

Klausos žodžių mūs senas kaimynas,

Juk poezijos Saulė šviesi!

 

Rudenėjant virš pilko arimo

Lyg kregždutės virpėsim aukštai,

 Ar juodaisiais varnėnais pakilę

Šauksim tėviškės meilę kitaip...

 

Gal pasaulis — didžioji klampynė,

Kur vanduo, meldai, medžiai žali,

O giesmės dar skambančios, gilios.

 

Mūsų žodžiai — pilki debesynai,

Ar liauni tarsi nendrių trapumas,

Gal suras jie kelius į žvaigždynus.

***

O kaip žiba kamanų akys,

O tu čia klaidžioji Basas.

Melodingąją giesmę išsako,

Gegužraibių rasos laša.

 

Juodalksniai apsupa plynę,

Nematomos dvasios trankos.

Kviečia visus į kemsynę,

Ėgliai duria į tavąją ranką.

 

Kvepia tėviške staltiesės linas,

 Gal suras mūs kelius į žvaigždynus.

Kas be mūsų jų aidą kartos.

 

Mūsų dainą tolyn nuneš vėjas.

 Kloja patalą šviesai, ne guoliui,

Dangus mėlyną spalvą sugėrė...

 

Medžiai žiemą

 

Medžiai įbrido į sniegą,

Medžiai šią naktį nemiega,

O apsivilkę paltus –

Skleidžia akimirkas baltas.

 

Vėl laikinas šitas laikas

Balto gyvenimo saiko:

Medžiuos supsis pavasaris,

Nukris tos ledinės ašaros....

 

Kris jos ant mano gyvenimo,

Mano meilės ir nerimo...

Medžiai balti kaip sniegas,

Medžiai žiemą nemiega.

 

ŠVIESA

 

Už lango vėlei vasaros šviesa,

 Jazminai žydi, - kvepia visas sodas.

Prie kelio supas beržas ir ieva.

Už lango vėlei vasaros šviesa,

O pušys plaikstos visada rasotos.

Pažvelk į širdį, - ten taip pat šviesu.

Už lango vėlei vasaros šviesa,

Jazminai žydi, - kvepia visas sodas.

 

BEGALINĖJ VISATOJ

Begalinėj visatoj esu

Su gimtinės sapnais ir tikrove.

Giminės kilnume ir stiprybėj namų.

Begalinėj visatoj esu,

Kur lyra ir arfa man groja,

O malda vis palaimina žodį.

Begalinėj visatoj esu

Su gimtinės sapnais ir tikrove.

 

VLADINĖS

Vladinės, vasaros diena šviesi,

Tik mažas debesėlis žemę prausia,

 Lakštingalų giesmė tavoj širdy...

Vladinės, vasaros diena šviesi,

Kaip gera, kad tu artimas esi!

O meilė suspindi be skausmo...

Vladinės, vasaros diena šviesi,

Tik mažas debesėlis žemę prausia.

 

VYŠNIOS

Po langu pražydo vyšnios,

Jas išprausė lengvas lietus.

Pavasario saulė vėl šypsos...

 Po langu pražydo vyšnios,

 Raudonos uogos nubus,

Mes džiaugsimės visą dieną..

Po langu pražydo vyšnios,

Jas išprausė lengvas lietus.

 

ŽODŽIŲ PRASMĖ

Ne žodžių žodžiai, o gili prasmė

Pražydo sieloje - jausmų, oazėj,

Svajonės tirpsta ir namų, erdvėj...

Ne žodžių žodžiai, o gili prasmė

Viltingą žodį stebuklingai žadina.

Neša lyg paukštę ilgesį ir vėl...

Ne žodžių žodžiai, o gili prasmė

Pražydo sieloje - jausmų oazėj.

Kūrybos archyvo kategorija:

Kūrybos archyvo autorius :