Akmuo apžėlęs pakelėj,
Vingiuoto kelio dulkes gaudo.
Ir kiek gyvenimo istorijų,
Lyg nebylys užburtas.

Čia ir nelaimės, ir karai,
Seniai jau pradundėjo.
Čia meilės ir tragedijų kerai,
Pajudint jo iš vietos negalėjo.

Galbūt čia valkata sėdėjo,
Gyvenimo prasmės ieškojo.
Čia grįžtančio iš gegužinės,
Jaunimo šnibždesius kartojo.

Čia šaltis, saulė ir lietus,
Jj grūdina pastoviai.
Tačiau jis guli sau ramus,
Ir saugo užmirštas istorijas.

Kai skaitome knygas
Pasaulis visas mūsų –
Ir Afrika ir Šiaurė,
Rytai ir Vakarai.
Ir jūros plačios
Ir piratų būna,
Čia vaikšto Pepė
Su linksmais draugais...
Kai skaitome knygas
Tai visos žvaigždės mūsų,
Kurios taip žiba
Vakaro skliaute
Mėnulio pilnatis
Ir pjautuvas sudilęs,
O rytą kyla saulė
Pasveikinti dienos.
Kai skaitome knygas
Tai visos žinios mūsų –
Mes stiprūs augame
Į saulę kylame,
Gyvenimą pasveikinti
Mes drąsiai einame,
Nes viską žinome

(2015 m.)

Skaito aktorė Virginija Kochanskytė

Ėgliai duria į tavąją ranką,

Valerijonais pakvipo šilas.

Pirmas griaustinis trankosi,

Žybsi vėl žaibas pakilęs.

 ... Trobelėje baltos drobulės

Ant senovinio stalo užtiestos,  

 Saulės akmenys slenkstį apgulę,

Mūsų žodžiai skamba lyg fiesta.

Laikinumo vitražais dangus

Šiandien laimina mūsų buvimą,

 Būki svečias, užeiki vidun.

Vėlei degam poezijos žvakę,

Apkeliavome lyg piligrimai,

Pokalbis su akmeniu

Panorau akmenį pažadint,
Įžengti į jo tylą,
Paguosti jį, prakalbint
Ir pasakyt, ką myliu.

Paslėpk mane šaltoj širdy,
Pilkasis akmenėli.
Deja, padėti negali,
Gali tik patylėti.

Tad palydėk mane keliu,
Kur toluma žydroji.
Priglaus mane savoj širdy
Tėvynė mylimoji.

Panų kalnas