VINGIAI
Posmeliai patraukia lyg muzika
Vasaros ritmais išdailinti.
Žodžių trapumo iliuzija
Be žodžių bando kvailintis.
Ieškau aš kartais paguodos
Gilios atminties posmų rūbuose.
Užkliudžius pakrantes banguotas,
Glaustausi svajonių rūmuose.
Mintis naktimis tyčia kloju
Lašnojančių žodžių pavidalu.
Ir graužatį saldžią nešioju,
Papildžius eilėdarą ritmika.
2014 m. birželis 4 d.
KAD MATYTUM ...
Mieganti Lietuva
Anapus Nemuno
Martynas Mažvydas
su būrais kalbasi –
taip tyliai, bet girdisi
Didžiojoj Lietuvoj.
Ragainėje pavasaris,
Martynas Mažvydas
sodina ąžuoliuką
tą patį, kurį atplukdė
Nemunas - lyg ambasadorius
pavasario ir Lietuvos.
Po Žemaitiją vaikšto
vyskupas Valančius.
Žibučių prisiskynęs,
Keliauja į bažnyčią.
Sekmadienis į vakarą
jau leidžiasi,
lyg baltas laivas –
žibučių ir altorių
šviesoje.
POEZIJA – KAIP DRAUGAS SENAS
POEZIJA – KAIP
DRAUGAS SENAS,
JI NEKVIESTA
ATEINA Į SVEČIUS,
KARTU ATSIVEDA
MAIRONĮ
IR DONELAIČIO
PRIMENA LAIKUS...
Sese aš su tavimi.
Jei gersi skausmo taurę, nebūk godi
Lig pusės, kitą man palik.
Jei kelias per status, o nuokalnė slidi
Duok ranką, eiki va kartu.
Našta sunki, nusviro rankos
Suglauskim maldai keturias iš syk.
Jei ašaros užstrigs tau gerklėje
Aš melsiuosi per naktį už tave,
Ir vaiko skausmą už tave bylosiu Dievui.
Tikiu, kad rytas skausmą nugalės.
Gimtinės ilgesys
Ilgiuos takų nerūpestingų, vaikystės, kojų purvinų
Kur braidė po balas tik ką nulijus lietui.
Eilės Akmenės rajono bibliotekai
****
Kažkas iškirpo
šiltą liepos vakarą,
tačiau pasislėpė
teisybės kruopa,
ir tu ėjai,
kol atsibodai sienoms,
vis tuo pačiu
lėtu žingsniu.
Dar pavydėjai lašui –
tiesiam jo keliui
į grindis,
po to atsilikai
nuo savo kūno
ir režisieriaus
paprašei – užteks...
****
LAISVĖS DIENAI
Sutikim Laisvę sveiko oro gurkšny.
Trispalve pasidžiaukim, te plasnos...
Šis kelias – tai stebukluose atkurtas
Pražilusioje ašaroj tautos.
Praėjo laikas ... Protėviai gyveno ...
Akmuo be datos... Žemė Lietuvos ...
Gražiausios dainos šiandien Laisvę mena
Ir žuvę lietuvaičiai šios kartos ...
Paliko meilė Lietuvai tėvynei,
Neperskaityta pasaka, daina ...
Ir Laisvės dvelksmas mylimai gimtinei,
Neišsakytas skausmas bei rauda ...
LAISVĖ LAIMĖJO
JUODA TAI DIENA,
LIŪDNA TAI DIENA –
KAI SKAUSMAS
PLAUKĖ UPĖM,
BET GYNĖ
TĖVYNĘ
TAUTA MŪS MAŽA –
KAD ATEINANČIOS
DIENOS BŪTŲ GRAŽESNĖS,
KAD TĖVYNĖ
BŪTŲ LAISVA,
KAD DŽIAUGSMAS
PLAUKTŲ UPĖM...
GYNĖ, KOVOJO –
LAISVĖ LAIMĖJO,
KOVĄ JUODĄ
IR SUNKIĄ
ŠIANDIEN ŠVIESU,
ŠIANDIEN GRAŽU –
DŽIAUGSMĄ LAISVĖ
ATSINEŠĖ...
(2016m)
Į BALTUMĄ
PASTOVĖT PO SNAIGĖM
KRENTANČIOM –
MŪSŲ SENI LAIKAI
Po akmeniu kalbasi žodis
Su tavo vaikystės sraige
Žolė įsmeigia savo šypseną
Ir dangus paklūsta prašymui
Kelias drėgnas ir sunkus
Žodis nuramina akmenį
Sraigė žodį pasiima
Ir ateina prie kranto
Pažiūrėti kaip iš jūros
Skiname bangas
Ir grįžtame į tuščius kambarius
Kuriuose vakarieniauja
Mūsų seni laikai
*******
IR ŽODĮ IŠĖJUSĮ PARSINEŠTI TIESOS
Verdantis dangus
Laisto atvėsusias nežinias
Nakties traukiny
GERUMO REIKIA
KIEKVIENA ŠIRDIS
JO TROKŠTA,
RAMYBĖS REIKIA
SIELAI
IR MINTIMS
ŠVIESOS MUMS
REIKIA –
SAULĖ, KAD SUGRĮŽTŲ –
IR Į NAMUS,
Į ŠIRDIS
IR VILTIS...
GERUMO JUMS LINKIU –
DAUG, DAUG,
KAD NEŠTI BŪT SUNKU,
BET GERA –
RAMYBĖS DOVANOTI
NORIU –
AŠ KIEKVIENAM, KAD
TAKELIU PER BALTĄ
SNIEGĄ JI ATEITŲ,
ŠVIESOS SUGRĮŽTANČIOS
SU VILTIMI JUMS
PALINKĖSIU
UŽDEKIME ŽVAKES
IR BUS GERIAU
IR BUS RAMIAU
Ištrauka iš knygos „Audringo pasaulio laiptais kopta į viršūnes“.
„Savo jaunystę prisiminęs, galvojau: „Žemėje turbūt kaip koksai retas deimantas dar išlieka ir tikrasis atminimas. Tik gal nemokame dažnai mes tų dvasios draugų surasti. Ir gal išsirenkame lyg žaisliukus ne tuos, kurie praturtintų mūsų sielas. Bet tai jau gal ne mūsų bus kaltė?! Gal Laikas yra kaltas, kad taip siaubingai viskas susimaišo tikrų draugų ir pagarbos vertų dvasios asmenybių paieškų painiausiuose kelio labirintuose?!"