Poezija

Dinora Zokaitienė

Sese aš su tavimi.

Jei gersi skausmo taurę, nebūk godi

Lig pusės, kitą man palik.

Jei kelias per status, o nuokalnė slidi

Duok ranką, eiki va kartu.

Našta sunki, nusviro rankos

Suglauskim maldai keturias iš syk.

Jei ašaros užstrigs tau gerklėje

Aš melsiuosi per naktį už tave,

Ir vaiko skausmą už tave bylosiu Dievui.

Tikiu, kad rytas skausmą nugalės.

 

Gimtinės ilgesys

Ilgiuos takų nerūpestingų, vaikystės, kojų purvinų

Kur braidė po balas tik ką nulijus lietui.

Vytautas Gasparavičius

 Eilės  Akmenės rajono bibliotekai

                 ****

Kažkas iškirpo

          šiltą liepos vakarą,

tačiau pasislėpė

           teisybės kruopa,

ir tu ėjai,

           kol atsibodai sienoms,

vis tuo pačiu

           lėtu žingsniu.

Dar pavydėjai lašui –

           tiesiam jo keliui

 į grindis,

            po to atsilikai

nuo savo kūno

             ir režisieriaus

paprašei – užteks...

             ****

Vilhelmina Imbrienė 2016m.

LAISVĖS DIENAI

Sutikim Laisvę sveiko oro gurkšny.

Trispalve pasidžiaukim, te plasnos...

Šis kelias – tai stebukluose atkurtas

Pražilusioje ašaroj tautos.

 

Praėjo laikas ... Protėviai gyveno ...

Akmuo be datos... Žemė Lietuvos ...

Gražiausios dainos šiandien Laisvę mena

Ir žuvę lietuvaičiai šios kartos ...

 

Paliko meilė Lietuvai tėvynei,

Neperskaityta pasaka, daina ...  

Ir Laisvės dvelksmas mylimai gimtinei,

Neišsakytas skausmas bei rauda ...

 

Aurelija Beniušytė-Gerulskienė 2016m.

LAISVĖ   LAIMĖJO

JUODA TAI DIENA,

LIŪDNA TAI DIENA –

KAI SKAUSMAS

PLAUKĖ UPĖM,

BET GYNĖ

TĖVYNĘ

TAUTA MŪS MAŽA –

KAD ATEINANČIOS

DIENOS BŪTŲ GRAŽESNĖS,

KAD TĖVYNĖ

BŪTŲ LAISVA,

KAD DŽIAUGSMAS

PLAUKTŲ UPĖM...

GYNĖ, KOVOJO –

LAISVĖ LAIMĖJO,

KOVĄ JUODĄ

IR SUNKIĄ

ŠIANDIEN ŠVIESU,

ŠIANDIEN GRAŽU –

DŽIAUGSMĄ LAISVĖ

ATSINEŠĖ...

                                    (2016m)

 Į BALTUMĄ

PASTOVĖT PO SNAIGĖM

KRENTANČIOM –

Virginijus Sungaila

MŪSŲ SENI LAIKAI

Po akmeniu kalbasi žodis

Su tavo vaikystės sraige

Žolė įsmeigia savo šypseną

Ir dangus paklūsta prašymui

Kelias drėgnas ir sunkus

Žodis nuramina akmenį

Sraigė žodį pasiima

Ir ateina prie kranto

Pažiūrėti kaip iš jūros

Skiname bangas

Ir grįžtame į tuščius kambarius

Kuriuose vakarieniauja

Mūsų seni laikai

*******

IR ŽODĮ IŠĖJUSĮ PARSINEŠTI TIESOS

Verdantis dangus

Laisto atvėsusias nežinias

Nakties traukiny

Aurelija Beniušytė-Gerulskienė 2015m.

GERUMO REIKIA

KIEKVIENA ŠIRDIS

JO TROKŠTA,

RAMYBĖS REIKIA

SIELAI

IR MINTIMS

ŠVIESOS MUMS

REIKIA –

SAULĖ, KAD SUGRĮŽTŲ –

IR Į NAMUS,

Į ŠIRDIS

IR VILTIS...

GERUMO JUMS LINKIU –

DAUG, DAUG,

KAD NEŠTI BŪT SUNKU,

BET GERA –

RAMYBĖS DOVANOTI

NORIU –

AŠ KIEKVIENAM, KAD

TAKELIU PER BALTĄ

SNIEGĄ JI ATEITŲ,

ŠVIESOS SUGRĮŽTANČIOS

SU VILTIMI JUMS

PALINKĖSIU

UŽDEKIME ŽVAKES

IR BUS GERIAU

IR BUS RAMIAU

Aloyzas Vilkys

Ištrauka iš knygos „Audringo pasaulio  laiptais kopta į viršūnes“.

„Savo jaunystę prisiminęs, galvojau: „Žemėje turbūt kaip koksai retas deimantas dar išlieka ir tikrasis atminimas. Tik gal nemokame dažnai mes tų dvasios draugų surasti. Ir gal išsirenkame lyg žaisliukus ne tuos, kurie praturtintų mūsų sielas. Bet tai jau gal ne mūsų bus kaltė?! Gal Laikas yra kaltas, kad taip siaubingai viskas susimaišo tikrų draugų ir pagarbos vertų dvasios asmenybių paieškų painiausiuose kelio labirintuose?!"

Adolfas Uža

Padėkos posmai Vegerės krantams

Iš kraštiečio, literato, dailininko ir žurnalisto  Adolfo UŽOS knygos „Gyvenimo karuselė"

 

Gyvybės šaltinis

Seniai seniai jau mano sodžiuj svirtys

 Girgždėdamos nesilenkia gaivaus vandens...

 Pradingo jos - kaip šviesios mintys,-

Su jom vaikystė, pasakos rudens...

 

Tik aš lenkiuos, grįžtu į kaimą –

Prisiminimais, nostalgiška širdim.

Bandau įsižiūrėt į žiedą,

Kurio mes ieškom Joninių naktim.

 

Eugenija Škultinienė

Pavasaris gimtinėje

Švelnių kačiukų puokštę

Tu atnešei delne.

Pamerksiu juos ąsoty,

Kad džiugintų mane.

 

Į savo žalią šventę

Tu pakvietei visus.

Sveiki!- sušuko pempė.

 Jau matėme gandrus!

 

Kas ten išbarstė žiedus

Palaukėj ir kieme?

Žibučių ir purienų

Pasižiūrėt eime!

 

Kiek ašarėlių džiaugsmo

 Ant žalio lapo tviska,

Kad širdimi pajausti-

Atidavei tu viską:

 

Ir šilumą, ir meilę

Visiems, visiems, kas laukia.

Janina Strigūnienė

Žodžiai

Žodžiai gydo, žodžiai žeidžia,

Kaip juos taria, ar mąstai...

Skrenda tiesiai jie į širdį,

Žodžiai - paukščiai, aitvarai.

 

Patylėkime be žodžių,

Mintys plaukia, juk girdi?

Išsakykim visą grožį,

Kurį akimis regi.

 

Tu šypsok, kai lūpos tyli,

 Saulė spindi rasoje,

Akys kalba, tik nebyliai,

Ras ramybę gamtoje...

 

Paklauskime akmens

Paklauskime akmens —

Ar turi širdį?

Gal žmogų girdi,

Ar jaučia skausmą ?..

Puslapiai