VISUOMENEI
Nebrasit laimės rakto,
Nei Šv.Jono žiedo.
Pats Jėzus visą mato:
Dejuoja... Verkia... Gieda...
Palikot jūs tik juokui,
Vaidinti klouno rolėm.
Paplentėm kryžiai noksta, —
Nebmylim Dievo, broliai!
Todėl ---
Laukai tušti - nė lašo:
Bausmė kaip juodas maras.
Pats Jėzus visą mato:
Dejuoja... Verkia... Baras...
APIE VIENĄ NUOBODULĮ
Čia ruduo, čia byra vargas rudeninis,
Ant lauko čia toks gelsvas šilkas.
ATEIK, ATEIK
Ateik, ateik, gražioji šviesiaplauke,
Ateik taku, kur vaikščiojom kadais.
Tave myliu ir iki šiolei laukiu,
Ir vis tikiu tavaisiais pažadais.
Nejaugi tu nepameni tos meilės
Ir pamiršai daug užburtų naktų?
O man kasdien prabėgto laiko gaila,
Širdis kai laukia, kad sugrįžtum tu...
Ateik, ateik, aš laukiu ir ilgiuosi.
Manas kančias, tikiu, jog tu žinai.
Ateik, tave kaip tąsyk išbučiuosiu,
Ir mes laimingi būsim amžinai!
1943
VAI ARTI TAI ARTI
Vai arti tai arti –
širdies švytesy,
vai toli tai toli –
gegutės kukavime,
širdies švytesy,
gegutės kukavime
miega - nemiega
darbai ir vardai.
Šitiek daug tolumos –
jie pasiklys,
tiek mažai tolumos –
teprikris į akis,
jie pasiklys,
prikris į akis –
kas vidudieny
juos benudabos?
Darbai ir vardai
vai toli tai toli,
darbai ir vardai
vai arti tai arti,
KELELIS DUNDA
Kelelis dunda sutemoj,
Pabudę kaimo suneš loja.
Prišoksiu aš prie lango tuoj, -
Turbūt bernužis atvažiuoja.
Kaip nors nubėgsiu aš viena
Sutikti mylimo prie vartų. –
Tegul girdės vien sutema,
Jei man žodelį brangų tartų...
O jei nuo jo vėl skruostai raus,
Tegu motulė to nežino;
Tegu spėlios, kad nuo alaus,
O gal nuo obuolinio vyno...
Kelelis dunda sutemoj,
Pabudę kaimo suneš loja.
Prišoksiu aš prie lango tuoj, -
RUDENS VĖJAS
Tu girdi - langinę
Štai kažkas klebena,
Rodosi, kad vaikšto prie tavų namų.
Pašauki gal tyliai:
- Eikš, brangusis mano,
Be tavęs šįvakar liūdna, neramu...
Tai ne aš, mieloji,
O žvarbusis vėjas
Pas tave atbėgo smėlio takeliu,
Po tavuoju langu
Beldžiasi sustojęs,
Ilgesingai groja savo smuikeliu...
TĖVIŠKĖS NAKTIS
Išblėso rausvos vakarinės žaros,
Ir nuplasnojo sutema laukais.
O, kaip ramu! Tiktai rugiuos vis baras
SENI MIELI VIEKŠNIAI
Jaunos dienos vėtromis nuskriejo,
Nuringavo pavenčių takais,
Bangele Ventoj tik sublizgėjo
Ir pabiro žiedlapiais baltais.
Gimtas namas obelų pavėsy –
Židinio vaikystės šiluma...
- Ir kada vėl aplankyt galėsi? –
Klausia rūpestingoji mama.
Vėl ir vėl jaunų dienų ieškoti
Skuba ČIA šarmoti smilkiniai, -
Dainomis jaunystėj apdainuoti
Išplaukia seni mieli Viekšniai...
VAŽIUOJA DAKTARAS
Tu - gležno pumpuro jėga,
Ievų žieduos pražydus,
Krantus skalaujanti banga,
Liūčių praskleidus šydą.
Tu - kibirkštėlė pelenuos,
Sutviskusi per klaidą,
Rasa, suskilusi delnuos
Į praradimo gaidą.
Simfonija pily senoj,
Apgriuvusiuose kuoruos.
Tu - besiblaškančioj liepsnoj
Ar uragano šuoruos...
Tu - ir dejonė, ir rauda,
Miražas išsisklaidęs,
Perpus nedaloma skriauda,
Nutolęs žingsnių aidas...
Gyva tu aukuro ugny
Iš praeities sugrįžus;
Eilėraščiai iš knygos „Cukraus gabaliukas“(2014m.)
Eilėraščių naktis
Jausmai, sulydyti į vieną –
Tai ilgesys žavus, skausmingas.
Jau kaupėsi kažkas dar dieną –
Toks žinomas, bet paslaptingas.
Šviesa nepastebimai blėso,
Ir vakaras nuskendo naktyje.
Kaskart šalčiau, jausmai atvėso...
Bet ne - sublyksi žaibu širdyje.
Pieštukas. Tuščias, baltas lapas –
Tai ištisas, nepakartojamas pasaulis.
Ir pamerktų vazoj gvazdikų kvapas –
Vos vos užuodžiamas - lyg tai apgaulė.
BITYNAI
Kur auga liepynai
Ir žydi viržynai,
Ten dūzgia bitutės
Darbštuolės žieduos.
Miškai ir sodybos
Žiedais pasipuošę,
Aš bičių ūžimu
Iš tolo gėriuos.
Dainuodamos skraido
Darbštuolės po žiedus
Ir renka nektarą,
Gėrimą Dievų,
Jos grįžta į avilius
Sunkios ratuotos,
Jų darbštumu
Atsidžiaugt negaliu.
Bitynai, bitynai!
Nuostabūs bitynai!
Skleidžia gardų kvapą
Gražiausias dainas.
PRISIMINIMAI
Prisimenu kaimo grytelę
Moliu grįstą beveik lig langų.
Prie šventųjų paveikslų tėvelis
Ilsis tyliai, ramiai po darbų.
Sklando dvasia po seklyčią
Lino rankšluostis veidą palies,
Taip norėčiau ir vėliai netyčia
Prisiglausti prie tos praeities.
Norėčiau tik karą pamiršti,
Nes man jis buvo žiaurus.
Visą amžių j o žaizdą nešioju
Neužgydoma liko jinai.