Poezija

K.Krencius

Eilėraščiai iš Kęstučio Krenciaus  poezijos knygos „Ateik tu lietuvi lyjant“

Pakelės akmuo

Akmuo apžėlęs pakelėj,
Vingiuoto kelio dukles gaudo.
Ir kiek gyvenimo istorijų,
Lyg nebylys užburtas.

Čia ir nelaimės, ir karai,
Seniai jau pradundėjo.
Čia meilės ir tragedijų kerai,
Pajudint jo iš vietos negalėjo.

Galbūt čia valkata sėdėjo,
Gyvenimo prasmės ieškojo.
Čia grįžtančio iš gegužinės,
Jaunimo šnibždesius kartojo.

V.Buragas

RUDENS KELIAS

Jau trupa

Rožinių svajonių lęšiai,

Ir sklaidosi keista migla aplink. -
Ateina laikas tyliai apsispręsti,
Ateina laikas kelią pasirinkt ...

Jau visko būta.
Ir, atrodo, dingo

Už pirmo posūkio jausmų take
Jaunystės svajos, meilė palaiminga,
Skaudžiai ištirpus toly plaštake ...

Sodriom spalvom
Mirgėte mirga gojai,

Ir viskas dengiasi rudens lapu.
Bet kelias dar į Ateitį vingiuoja,
Gyvenimas dar šaukiasi abu ...

Ateina laikas
Tyliai apsispręsti,

G.Blinkinienė

AŽUOLUI

Šakas į saulę rytmečiais iškėlęs
Su meile prašo dienai dvasingumo,
Sūpuoja krislą bočių išminties
Šlamėdamas giesmes nemirtingumo.

Žmogaus likimui odę išdainuoja,
Gimtinės garbei ošia išdidžiai,
Gaiviu pavėsiu žemę išbučiuoja
Didingumu žavėdamas ramiai.

Nurimt ateina metas vainikuotas,
Mažas priglunda pasisemt jėgų,
Nors ir audrų, ir vėtrų nubučiuotas,
Lapoja viltimi prie tėviškės laukų.

 

Iš knygos „Jausmų gama“ (2014 m.)

***

A.Gerulskienė

LIETUVOS ŠIMTMEČIUI

Išbridęs iš rūko,

Šarma pasipuošęs –

Ramus ir didingas

Čia ąžuolas ošia...

Jis saugo tėvynę

Dainas jai

Dainuoja,

Daug matė didvyrių –

Šakom jiems

Pamojo...

Per šimtmetį ilgą

Jis Lietuvą matė,

Reikėjo pavėsio –

Jis saugojo, guodė...

Reikėjo dainų

Jo šakos dainavo,

Reikėjo vaikų –

Giliukai pabiro –

Ir augo jie gražūs

Tvirti ir laimingi –

Kad saugotų, gintų

Jie savo gimtinę

Kur ąžuolas auga

Leonardas Pukinas //Literatūrinė rudens palietė

Pukinas, Leonardas

Lietuva. XXI amžius. Liepos 6-oji:[eilėraštis]/ Leonardas Pukinas// Vienybė.- 2007,liepos4, p.5

Lietuva. XXI amžius. Liepos 6-oji

Atsimenam, kuo buvom -

Oho, kokie laikai!

Nuo jūros iki jūros lietuviški pulkai.

Tik sudūlėjo amžiuos

Didybė ir galia.

Ir elgeta pavirtusi manoji Lietuva

Štai prie Europos slenksčio.

Vargdienio maišeliu

Lėtai didybė buvusi vos kėblina keliu.

Prakeikti, neprakeikti,

Tik amžiams pasmerkti...

Kiminius, Algimantas. Metų laiptais: arba lyriniai prisiminimai

Iš autoriaus knygos „Po gyvasties medžiu“ (2009 m.)

 Pagražinkim Lietuvą

Gražus pasaulis su dangum
gamtoj, minty, daiktuos ir žody...
Jei kartą jau gimei žmogum, -
gražus jame ir pasirodyk.

Kiekvienas stengiasi jame
spalva, garsu, mintim sušvisti. -
Jei negražus tu gražiame, -
bus prigimtinė išdavystė.

Kiekvieno mūsų pareiga
pagražinti jį ir papuošti...
Kol marių tapsime banga,
kol miško medžiais imsim ošti...

Leonardas Pukinas// Andromedos ūke

 Leonardas Pukinas „Andromedos ūke“ ( 2013m.)

Jau gelsta lapai, gelsta ir jausmai,
Ant žemės krinta, supasi ir vysta.
Rudens pramintais ilgesio takais
Atėjus laimė vakare pranyksta.
Lieka tiktai pėdos, ir rudens lietus
Pripildo jas lyg taurę praradimo.
Jau gelsta lapai, krinta lyg jausmai
Ar ašaros pavargusio likimo

***

Nelaukiu rudenio - jis vėl metus išneš,
Į šalto ilgesio pritvinkusias gatves.

Ir išskraidins žodžius, kurie širdy,
Kuriuos turėjai ... tuos, kur neturi.

Aurelija Gerulskienė (2017m.)

LIETUVOS ŠIMTMEČIUI

Išbridęs iš rūko,

Šarma pasipuošęs –

Ramus ir didingas

Čia ąžuolas ošia...

Jis saugo tėvynę

Dainas jai

Dainuoja,

Daug matė didvyrių –

Šakom jiems

Pamojo...

Per šimtmetį ilgą

Jis Lietuvą matė,

Reikėjo pavėsio –

Jis saugojo, guodė...

Reikėjo dainų

Jo šakos dainavo,

Reikėjo vaikų –

Giliukai pabiro –

Ir augo jie gražūs

Tvirti ir laimingi –

Kad saugotų, gintų

Jie savo gimtinę

Kur ąžuolas auga

Puslapiai