Poezija

Albertas Kolbergas

PORTRETAS

Aš tavo paglostau portretą,

Kai seną albumą vartau...

Tai tu juk prisiekei mylėti,

Ir aš - kad gyvensiu tik tau.

 

Bet sunkios vėl prislegia mintys

Kaip veltui tarti pažadai:

Žadėjai viskuo tu dalintis,

Bet kuo - iki šiol neradai.

 

Tik nuotrauka priekaištu lieka,

Kodėl - tik dabar supratau:

 Juk aš taip pat nedaviau nieko

Iš to, ką žadėjau tik tau.

Papilė,

1951

*********

Aš tik savąją širdį girdžiu

Ir matau, kaip užgęsta gaisai,

Klemensas Dulkė (1909-1944)

VISUOMENEI

Nebrasit laimės rakto,

Nei Šv.Jono žiedo.

Pats Jėzus visą mato:

Dejuoja... Verkia... Gieda...

 

Palikot jūs tik juokui,

Vaidinti klouno rolėm.

Paplentėm kryžiai noksta, —

Nebmylim Dievo, broliai!

 

Todėl ---

Laukai tušti - nė lašo:

Bausmė kaip juodas maras.

Pats Jėzus visą mato:

Dejuoja... Verkia... Baras...

 

APIE VIENĄ NUOBODULĮ

Čia ruduo, čia byra vargas rudeninis,

 Ant lauko čia toks gelsvas šilkas.

Vitalijus Čupkovas (1917-1967)

ATEIK, ATEIK

Ateik, ateik, gražioji šviesiaplauke,

Ateik taku, kur vaikščiojom kadais.

Tave myliu ir iki šiolei laukiu,

Ir vis tikiu tavaisiais pažadais.

 

Nejaugi tu nepameni tos meilės

Ir pamiršai daug užburtų naktų?

O man kasdien prabėgto laiko gaila,

Širdis kai laukia, kad sugrįžtum tu...

 

Ateik, ateik, aš laukiu ir ilgiuosi.

Manas kančias, tikiu, jog tu žinai.

Ateik, tave kaip tąsyk išbučiuosiu,

Ir mes laimingi būsim amžinai!

1943

 

Algimantas Brikas

VAI ARTI TAI ARTI

Vai arti tai arti –

širdies švytesy,

vai toli tai toli –

gegutės kukavime,

 

širdies švytesy,

gegutės kukavime

miega - nemiega

darbai ir vardai.

 

Šitiek daug tolumos –

jie pasiklys,

tiek mažai tolumos –

teprikris į akis,

 

jie pasiklys,

prikris į akis –

kas vidudieny

 juos benudabos?

 

Darbai ir vardai

vai toli tai toli,

darbai ir vardai

vai arti tai arti,

 

Vytautas Blinkevičius

KELELIS DUNDA

Kelelis dunda sutemoj,

Pabudę kaimo suneš loja.

Prišoksiu aš prie lango tuoj, -

Turbūt bernužis atvažiuoja.

 

Kaip nors nubėgsiu aš viena

Sutikti mylimo prie vartų. –

Tegul girdės vien sutema,

Jei man žodelį brangų tartų...

 

O jei nuo jo vėl skruostai raus,

Tegu motulė to nežino;

Tegu spėlios, kad nuo alaus,

O gal nuo obuolinio vyno...

 

Kelelis dunda sutemoj,

Pabudę kaimo suneš loja.

Prišoksiu aš prie lango tuoj, -

Viktoras Balkauskas(1935-1973)

RUDENS VĖJAS

Tu girdi - langinę

Štai kažkas klebena,

Rodosi, kad vaikšto prie tavų namų.

Pašauki gal tyliai:

- Eikš, brangusis mano,

Be tavęs šįvakar liūdna, neramu...

 

Tai ne aš, mieloji,

O žvarbusis vėjas

Pas tave atbėgo smėlio takeliu,

Po tavuoju langu

Beldžiasi sustojęs,

Ilgesingai groja savo smuikeliu...

 

TĖVIŠKĖS NAKTIS

Išblėso rausvos vakarinės žaros,

Ir nuplasnojo sutema laukais.

O, kaip ramu! Tiktai rugiuos vis baras

Stasys Ablingis

SENI MIELI VIEKŠNIAI

Jaunos dienos vėtromis nuskriejo,

Nuringavo pavenčių takais,

Bangele Ventoj tik sublizgėjo

Ir pabiro žiedlapiais baltais.

 

Gimtas namas obelų pavėsy –

Židinio vaikystės šiluma...

- Ir kada vėl aplankyt galėsi? –

Klausia rūpestingoji mama.

 

Vėl ir vėl jaunų dienų ieškoti

Skuba ČIA šarmoti smilkiniai, -

Dainomis jaunystėj apdainuoti

 Išplaukia seni mieli Viekšniai...

 

VAŽIUOJA DAKTARAS

Laimondas Ablingis

Tu - gležno pumpuro jėga,

Ievų žieduos pražydus,

Krantus skalaujanti banga,

Liūčių praskleidus šydą.

 

Tu - kibirkštėlė pelenuos,

Sutviskusi per klaidą,

Rasa, suskilusi delnuos

Į praradimo gaidą.

 

Simfonija pily senoj,

Apgriuvusiuose kuoruos.

Tu - besiblaškančioj liepsnoj

 Ar uragano šuoruos...

 

Tu - ir dejonė, ir rauda,

Miražas išsisklaidęs,

Perpus nedaloma skriauda,

Nutolęs žingsnių aidas...

 

Gyva tu aukuro ugny

Iš praeities sugrįžus;

Cukraus gabaliukas (Andrius Almanis)

Eilėraščiai iš  knygos „Cukraus gabaliukas“(2014m.)

Eilėraščių naktis

Jausmai, sulydyti į vieną –

Tai ilgesys žavus, skausmingas.

Jau kaupėsi kažkas dar dieną –

Toks žinomas, bet paslaptingas.

 

Šviesa nepastebimai blėso,

Ir vakaras nuskendo naktyje.

Kaskart šalčiau, jausmai atvėso...

Bet ne - sublyksi žaibu širdyje.

 

Pieštukas. Tuščias, baltas lapas –

Tai ištisas, nepakartojamas pasaulis.

Ir pamerktų vazoj gvazdikų kvapas –

Vos vos užuodžiamas - lyg tai apgaulė.

Jonas Kryževičius

BITYNAI

 

Kur auga liepynai

Ir žydi viržynai,

Ten dūzgia bitutės

Darbštuolės žieduos.

 

Miškai ir sodybos

Žiedais pasipuošę,

Aš bičių ūžimu

Iš tolo gėriuos.

 

Dainuodamos skraido

Darbštuolės po žiedus

Ir renka nektarą,

Gėrimą Dievų,

 

Jos grįžta į avilius

Sunkios ratuotos,

Jų darbštumu

Atsidžiaugt negaliu.

 

Bitynai, bitynai!

Nuostabūs bitynai!

Skleidžia gardų kvapą

Gražiausias dainas.

 

Puslapiai