D.Milukaitė-Buragienė
Iš Dalios Milukaitės – Buragienės poezijos rinkinio „Gyvenime, rašau tave“ (2016m.)
Akmenės rajono
savivaldybės Merui
Viltys turi prasmę, gerą lemtį,
Iš Dalios Milukaitės – Buragienės poezijos rinkinio „Gyvenime, rašau tave“ (2016m.)
Akmenės rajono
savivaldybės Merui
Viltys turi prasmę, gerą lemtį,
Eilėraščiai iš Kęstučio Krenciaus poezijos knygos „Ateik tu lietuvi lyjant“
Pakelės akmuo
Akmuo apžėlęs pakelėj,
Vingiuoto kelio dukles gaudo.
Ir kiek gyvenimo istorijų,
Lyg nebylys užburtas.
Čia ir nelaimės, ir karai,
Seniai jau pradundėjo.
Čia meilės ir tragedijų kerai,
Pajudint jo iš vietos negalėjo.
Galbūt čia valkata sėdėjo,
Gyvenimo prasmės ieškojo.
Čia grįžtančio iš gegužinės,
Jaunimo šnibždesius kartojo.
RUDENS KELIAS
Jau trupa
Rožinių svajonių lęšiai,
Ir sklaidosi keista migla aplink. -
Ateina laikas tyliai apsispręsti,
Ateina laikas kelią pasirinkt ...
Jau visko būta.
Ir, atrodo, dingo
Už pirmo posūkio jausmų take
Jaunystės svajos, meilė palaiminga,
Skaudžiai ištirpus toly plaštake ...
Sodriom spalvom
Mirgėte mirga gojai,
Ir viskas dengiasi rudens lapu.
Bet kelias dar į Ateitį vingiuoja,
Gyvenimas dar šaukiasi abu ...
Ateina laikas
Tyliai apsispręsti,
AŽUOLUI
Šakas į saulę rytmečiais iškėlęs
Su meile prašo dienai dvasingumo,
Sūpuoja krislą bočių išminties
Šlamėdamas giesmes nemirtingumo.
Žmogaus likimui odę išdainuoja,
Gimtinės garbei ošia išdidžiai,
Gaiviu pavėsiu žemę išbučiuoja
Didingumu žavėdamas ramiai.
Nurimt ateina metas vainikuotas,
Mažas priglunda pasisemt jėgų,
Nors ir audrų, ir vėtrų nubučiuotas,
Lapoja viltimi prie tėviškės laukų.
Iš knygos „Jausmų gama“ (2014 m.)
***
VENTOS SLIBINAS
Pagal archeologinius radinius sukūrė Andrius Almanis
LIETUVOS ŠIMTMEČIUI
Išbridęs iš rūko,
Šarma pasipuošęs –
Ramus ir didingas
Čia ąžuolas ošia...
Jis saugo tėvynę
Dainas jai
Dainuoja,
Daug matė didvyrių –
Šakom jiems
Pamojo...
Per šimtmetį ilgą
Jis Lietuvą matė,
Reikėjo pavėsio –
Jis saugojo, guodė...
Reikėjo dainų
Jo šakos dainavo,
Reikėjo vaikų –
Giliukai pabiro –
Ir augo jie gražūs
Tvirti ir laimingi –
Kad saugotų, gintų
Jie savo gimtinę
Kur ąžuolas auga
Pukinas, Leonardas
Lietuva. XXI amžius. Liepos 6-oji:[eilėraštis]/ Leonardas Pukinas// Vienybė.- 2007,liepos4, p.5
Lietuva. XXI amžius. Liepos 6-oji
Atsimenam, kuo buvom -
Oho, kokie laikai!
Nuo jūros iki jūros lietuviški pulkai.
Tik sudūlėjo amžiuos
Didybė ir galia.
Ir elgeta pavirtusi manoji Lietuva
Štai prie Europos slenksčio.
Vargdienio maišeliu
Lėtai didybė buvusi vos kėblina keliu.
Prakeikti, neprakeikti,
Tik amžiams pasmerkti...
Iš autoriaus knygos „Po gyvasties medžiu“ (2009 m.)
Pagražinkim Lietuvą
Gražus pasaulis su dangum
gamtoj, minty, daiktuos ir žody...
Jei kartą jau gimei žmogum, -
gražus jame ir pasirodyk.
Kiekvienas stengiasi jame
spalva, garsu, mintim sušvisti. -
Jei negražus tu gražiame, -
bus prigimtinė išdavystė.
Kiekvieno mūsų pareiga
pagražinti jį ir papuošti...
Kol marių tapsime banga,
kol miško medžiais imsim ošti...
Leonardas Pukinas „Andromedos ūke“ ( 2013m.)
Jau gelsta lapai, gelsta ir jausmai,
Ant žemės krinta, supasi ir vysta.
Rudens pramintais ilgesio takais
Atėjus laimė vakare pranyksta.
Lieka tiktai pėdos, ir rudens lietus
Pripildo jas lyg taurę praradimo.
Jau gelsta lapai, krinta lyg jausmai
Ar ašaros pavargusio likimo
***
Nelaukiu rudenio - jis vėl metus išneš,
Į šalto ilgesio pritvinkusias gatves.
Ir išskraidins žodžius, kurie širdy,
Kuriuos turėjai ... tuos, kur neturi.
LIETUVOS ŠIMTMEČIUI
Išbridęs iš rūko,
Šarma pasipuošęs –
Ramus ir didingas
Čia ąžuolas ošia...
Jis saugo tėvynę
Dainas jai
Dainuoja,
Daug matė didvyrių –
Šakom jiems
Pamojo...
Per šimtmetį ilgą
Jis Lietuvą matė,
Reikėjo pavėsio –
Jis saugojo, guodė...
Reikėjo dainų
Jo šakos dainavo,
Reikėjo vaikų –
Giliukai pabiro –
Ir augo jie gražūs
Tvirti ir laimingi –
Kad saugotų, gintų
Jie savo gimtinę
Kur ąžuolas auga