Poezija

VIDAS MORKŪNAS

 

Būna rankose

Būna rankose
Akmens grožis
Mesk -
Nulėks nulėks
Pervers
Kvėpavimą
Ir kai kris
Kažkus pradės lyti
O kažkas sakys -
Ačiū...

Būna rankose
Akmens grožis
Atsargiai papuošk juo
Žemę

Iš Zitos Sinkevičienės knygos „Akmenims prabilus“ (2007 m.)

LEONARDAS PUKINAS

JONINIŲ IŠVAKARĖS

Paėmęs krepšelį nueisiu į mišką,
Kur rasos iš ryto vaivorykštėm tviska,
kur ošia iš ryto ramiai ąžuolai,
Priglaudę mane prie krūtinės švelniai.

Nueisiu į mišką dulkėtu taku,
Pririnksiu jums džiaugsmo, lakštutės dainų,
Atnešiu į miestą, ar matot koks grožis?
Kas tulpės, gvazdikai, kas verkiančios rožės?

Bet juk nesiklausot, lakštutės daina
Miesčioniškam žodžiui per daug paprasta.
Paėmęs krepšelį nueisiu į mišką,
Bet ašaros, gaila, ne rasos ten tviska.

Stasys Juškus

PILIGRIMAI

Mintimis mes kuriame rytojų,
Linkėdami ramybės iš Dangaus.
Išėįję žmonės sapnuose pamoja,
Atminti juos varpai bažnyčių gaus.

Pabūkime mes žemės piligrimais,
Su meilės žibintu lig pabaigos.
Gerumo duoną sutiktiems dalinę,
Sulauksim atsako, kai meilė guos.

Ir nepraraskim meilės išnešiotos,
Ramybės nepraraskime, savų.
Kiekvienas rytas kilti žmogui duotas
Į savo uostą protėvių laivu.

Iš  knygos „Širdies paletė“ (2014 m.)

 

Donius Remys

VENTA

Nedaug apie tave dainavo,
mano upe,
bet tu tokia,
tokia graži!

Tekėdama per mano
brangų kraštą,
man širdį gaivini.
Tu man buvai
giliausia ir plačiausia 
iš visų pasaulių upių,
tu mano vasarų
baltoji lelija.

bet juk tada buvau
nedidelis berniukas,
kuris taip
džiaugėsi

Venta.

Juozas Elekšis

Trys Ventos

Leisk perplaukti tave, Venta,
Nuplauk man ašarą, Venta.
Apgaubk miglų skara, Venta,
Nunešk pas mylimą, Venta.

Leisk klaidžiot gatvėm, Venta,
Uždeki žiburius, Venta -
Sutiksiu gal mergaitę tą
Su nuostabiu vardu - Venta.

Sakyk, sakyk, miela Venta,
Ar leisi eiti man greta?
Kodėl žemaičių žemė ta
Visų vadinama Venta?

Iš Viešosios bibliotekos direktorės Zitos Sinkevičienės knygos „Lietuvos upės, ežerai“ (2002 m.)
 

Darius Rekis

Tikras žmogus

Žvaigždė negirdi vėjo,
Už devesies - žmogus.
Su beržo lapais sušlamėjo
Mintis: „Kas bus?“

Iš laikraščio kepurė išlankstyta,
Basom per pievas, per laukus
Lyg rytą lašas lapais slysta
Nesugadintas vargo juokas nuoširdus.

Kas čia? Kodėl žolė negali būt raudona?
Kodėl man nepasiekt žvaigždžių?
Juokingas vabalas ropija,
O mintys sukasi šviesos greičiu.

Žvaigždė negirdi vėjo!
Už debesies žmogus -
Ne tas, kurs būt žmogum galėjo,
O tas, kurs visada juo bus.

K.Krencius

Eilėraščiai iš Kęstučio Krenciaus  poezijos knygos „Ateik tu lietuvi lyjant“

Pakelės akmuo

Akmuo apžėlęs pakelėj,
Vingiuoto kelio dukles gaudo.
Ir kiek gyvenimo istorijų,
Lyg nebylys užburtas.

Čia ir nelaimės, ir karai,
Seniai jau pradundėjo.
Čia meilės ir tragedijų kerai,
Pajudint jo iš vietos negalėjo.

Galbūt čia valkata sėdėjo,
Gyvenimo prasmės ieškojo.
Čia grįžtančio iš gegužinės,
Jaunimo šnibždesius kartojo.

V.Buragas

RUDENS KELIAS

Jau trupa

Rožinių svajonių lęšiai,

Ir sklaidosi keista migla aplink. -
Ateina laikas tyliai apsispręsti,
Ateina laikas kelią pasirinkt ...

Jau visko būta.
Ir, atrodo, dingo

Už pirmo posūkio jausmų take
Jaunystės svajos, meilė palaiminga,
Skaudžiai ištirpus toly plaštake ...

Sodriom spalvom
Mirgėte mirga gojai,

Ir viskas dengiasi rudens lapu.
Bet kelias dar į Ateitį vingiuoja,
Gyvenimas dar šaukiasi abu ...

Ateina laikas
Tyliai apsispręsti,

Puslapiai