Poezija

K.Krencius

Eilėraščiai iš Kęstučio Krenciaus  poezijos knygos „Ateik tu lietuvi lyjant“

Polkos žingsneliu

Rasa jau kojas pra usia,

Sau/utė merkias palengva.
Jaunimas taip nedrąsiai renkas,
Šokių aikštelė dar visai tuščia.

lr kai lengvutis vėjo gūsis,
Atp/ukdo muzikos garsus
Įsiklausai - armonika jau verkia,
Kojos kartoja valso žingsnelius.

Taip nedrąsu kažko tai daros,
Kada gi saulė slėpsis pagaliau.
Kada iškviesiu tą merge/ę,
Kurią anąkart šokdinau.

V.Buragas

RUDENS KELIAS

Jau trupa

Rožinių svajonių lęšiai,

Ir sklaidosi keista migla aplink. -
Ateina laikas tyliai apsispręsti,
Ateina laikas kelią pasirinkt ...

Jau visko būta.
Ir, atrodo, dingo

Už pirmo posūkio jausmų take
Jaunystės svajos, meilė palaiminga,
Skaudžiai ištirpus toly plaštake ...

Sodriom spalvom
Mirgėte mirga gojai,

Ir viskas dengiasi rudens lapu.
Bet kelias dar į Ateitį vingiuoja,
Gyvenimas dar šaukiasi abu ...

Ateina laikas
Tyliai apsispręsti,

G.Blinkinienė

ATEIK
Juozui

Ateik, prisėsk, paguosiu,
Pailsę rudenio sparnai.

Pavasario laukimą dovanosiu,
Sušildys džiaugsmo aitvarai.

Nejausi dienų gėlos
Vienatvė nekankins nakčia,
Sau pasijusi mielas,
Šešėlių apsiklos delčia.

Į pilnaties jausmų seklyčią
Sugrįši su jaunais smagus.

Uždekim nevilčiai grabnyčią,
Dalinkimės širdim perpus.

 

MINTIES BLYKSTĖ

Žydi godos rudens tėkmėje,
Suprantu, nes žinau, nepaklydo,
Kai sušyla viltis širdyje,

Lyg jaunystėj, ruošiuosi i skrydi.

A.Almanis

Namo

jau nieko naujo -
eime namo.

Ir ant Pasaulio krašto - nestovėk.

štai žvaigždės - žiebias, gęsta ...

Na ir kas?

Jau nieko naujo-
eime namo.

Jau langas atviras
iš tolo -šviečia.

Gal nieko ten nėra?
Tai kas?

Eime

***

KOSOVO TRIPTIKAS -

1. Patrulis

kelias-

į kalną-
žvaigždės-
sublyksi-

purvas ir nuovargis
šaltis ir pyktis.
šūviai-

iš tolo-

gal pasigirdo?
kelias-

į dangų-

žvaigždės po kojom.
skardis-

A.Gerulskienė

LIETUVOS ŠIMTMEČIUI

Išbridęs iš rūko,

Šarma pasipuošęs –

Ramus ir didingas

Čia ąžuolas ošia...

Jis saugo tėvynę

Dainas jai

Dainuoja,

Daug matė didvyrių –

Šakom jiems

Pamojo...

Per šimtmetį ilgą

Jis Lietuvą matė,

Reikėjo pavėsio –

Jis saugojo, guodė...

Reikėjo dainų

Jo šakos dainavo,

Reikėjo vaikų –

Giliukai pabiro –

Ir augo jie gražūs

Tvirti ir laimingi –

Kad saugotų, gintų

Jie savo gimtinę

Kur ąžuolas auga

Leonardas Pukinas //Literatūrinė rudens palietė

Pukinas, Leonardas

Lietuva. XXI amžius. Liepos 6-oji:[eilėraštis]/ Leonardas Pukinas// Vienybė.- 2007,liepos4, p.5

Lietuva. XXI amžius. Liepos 6-oji

Atsimenam, kuo buvom -

Oho, kokie laikai!

Nuo jūros iki jūros lietuviški pulkai.

Tik sudūlėjo amžiuos

Didybė ir galia.

Ir elgeta pavirtusi manoji Lietuva

Štai prie Europos slenksčio.

Vargdienio maišeliu

Lėtai didybė buvusi vos kėblina keliu.

Prakeikti, neprakeikti,

Tik amžiams pasmerkti...

Kiminius, Algimantas. Metų laiptais: arba lyriniai prisiminimai

Kiminius, Algimantas. „Metų laiptais: arba lyriniai prisiminimai“ (2015m.)

Maksimalistiškai

Gyvenimo audras savom akim regėjęs,
sulaukiau, pagaliau, šviesesniu aš dienu. -
Nurimo vakarai, nutilo mariu vėjas.

ir vėl širdis pilna skambėjimo dainų.

Pavasaris žiedais visus takus nuklojo.

ir, regis, nebegrįš čia žiemos atgalios ... -
Ir kupinas jėgų einu keliu savuoju

aš su šviesia viltim ieškot savos dalios.

*****

Gyventi ir mylėt!

Žiedais posmus paskleisti!-

Leonardas Pukinas// Andromedos ūke

 Leonardas Pukinas „Andromedos ūke“ ( 2013m.)

Jau gelsta lapai, gelsta ir jausmai,
Ant žemės krinta, supasi ir vysta.
Rudens pramintais ilgesio takais
Atėjus laimė vakare pranyksta.
Lieka tiktai pėdos, ir rudens lietus
Pripildo jas lyg taurę praradimo.
Jau gelsta lapai, krinta lyg jausmai
Ar ašaros pavargusio likimo

***

Nelaukiu rudenio - jis vėl metus išneš,
Į šalto ilgesio pritvinkusias gatves.

Ir išskraidins žodžius, kurie širdy,
Kuriuos turėjai ... tuos, kur neturi.

Puslapiai