MŪSŲ SENI LAIKAI
Po akmeniu kalbasi žodis
Su tavo vaikystės sraige
Žolė įsmeigia savo šypseną
Ir dangus paklūsta prašymui
Kelias drėgnas ir sunkus
Žodis nuramina akmenį
Sraigė žodį pasiima
Ir ateina prie kranto
Pažiūrėti kaip iš jūros
Skiname bangas
Ir grįžtame į tuščius kambarius
Kuriuose vakarieniauja
Mūsų seni laikai
*******
IR ŽODĮ IŠĖJUSĮ PARSINEŠTI TIESOS
Verdantis dangus
Laisto atvėsusias nežinias
Nakties traukiny
VIRGINIJUS SUNGAILA
Naujaakmenietis. Mokėsi tuometinėje Ramučių vidurinėje mokykloje. Gyvena Mažeikiuose. Dirba žurnalistu „Santarvės“ laikraštyje. Rašo poeziją, prozą, užsiima fotografija. Yra išleidęs 1999m. eilėraščių knygą „Rudenio kosulys“, 2016 m. poezijos knyga „Paslapties piligrimas“. Kūryba publikuojama kultūros ir meno žurnaluose „Durys“, „Šiaurės Atenai“, „Literatūra ir menas“, „Dienovidis“, „Septynios meno dienos“ ir rajoniniame laikraštyje „Vienybė“.
