BALTAS ŠOKIS
Tu man pagroki baltą šokį
Ir pasaka pražys balta.
Dar abejonių pribarstyki
Kartu su šėlstančia pūga.
Paimki vėjo baltą ranką,
Kai pušys pabarbens duris.
To netikrumo jau užtenka,
Prisiminimuose jis grįš.
Ir baltos spalvos tegul
sklinda
Visur, kur ievos tik pražys.
Tegul jos žydi, nepakinta,
Kol savo laimę išbarstys.
Balta spalva apvainikuoki
Ketinimus, jausmų ugnis.
Ir trupinėlį jos įduoki
Visiems, ką lanko liūdesys.
***
DĖKOJU DIEVUI
Nors debesis
VINGIAI
Posmeliai patraukia lyg muzika
Vasaros ritmais išdailinti.
Žodžių trapumo iliuzija
Be žodžių bando kvailintis.
Ieškau aš kartais paguodos
Gilios atminties posmų rūbuose.
Užkliudžius pakrantes banguotas,
Glaustausi svajonių rūmuose.
Mintis naktimis tyčia kloju
Lašnojančių žodžių pavidalu.
Ir graužatį saldžią nešioju,
Papildžius eilėdarą ritmika.
2014 m. birželis 4 d.
KAD MATYTUM ...
LAISVĖS DIENAI
Sutikim Laisvę sveiko oro gurkšny.
Trispalve pasidžiaukim, te plasnos...
Šis kelias – tai stebukluose atkurtas
Pražilusioje ašaroj tautos.
Praėjo laikas ... Protėviai gyveno ...
Akmuo be datos... Žemė Lietuvos ...
Gražiausios dainos šiandien Laisvę mena
Ir žuvę lietuvaičiai šios kartos ...
Paliko meilė Lietuvai tėvynei,
Neperskaityta pasaka, daina ...
Ir Laisvės dvelksmas mylimai gimtinei,
Neišsakytas skausmas bei rauda ...
VUOS GROUDIS PRIARTIEJĖ...
Vuos tik groudis priartėje,
dervuos vaga patumsieje.
Dongos žvaigždių negailiejė
ėr į žemė daug prisiejė.
Akys skaidrė mata švėisą,
šėrdės gėrd aidint gėismė.
Dongos plyšt lyg nu fleitu- kad tik švėntė nesibaigto.
Žvėlgsne vėsu susipynė, jausma liejuos iš krotėnės.
Švėntė ta juk ne eilėnė metų dėin nepaskotėnė.
Kūčiu irgi nepamėršuom, žvakelės degiuojė pėrštas.
Vuos vainėkų tik pridiejuom, gėismės garsiau suskumbiejė.
Poetė Vilhelmina Imbrienė yra išleidusi šias poezijos knygas: „Ieškok dainos“, „Ne tik žodžiai“, „Krantinė“, „Žvaigždės sielos gryčioje“, „Pro užuolaidos kampą“, „Laiko termometras“, „Iliuzijų lašai“ ir keletą autorinių dainų albumų. Poetės eilėraščiai buvo publikuojami rajoniniame laikraštyje „Vienybė“, „Būdą žemaičių“, „Gintaro gimtinėje“, literatūriniuose almanachuose, Akmenės krašto poezijos almanache „Žiemgalijos užrašai“, Mažeikių krašto literatų kūrybos rinktinėje ir kituose leidiniuose.
Rašau visur ir žiedus sėju,
Kuriais tarsi atgal grįžtu.
Juokiuos...Taip ilgesį išlieju
Ant balto sniego marškinių.
Tu paskaityk žodžius nuo šerkšno,
Jeigu užlipę ant langų.
Pražydę te neužsimerkia,
Nors liko apmaudu mažu.
O aš tavas akis matysiu,
Išbėgusias prie kūrinių.
Žaras ant rytmečio barstysiu
Su vėju - bundančiu, gaiviu...
TEKA MINTYS
Šalia stovėsiu nesuradus vietos, širdis gyva ir aš kartu su ja.
Gerai, kad nesustoja, nepalieka, o plazda saujoj džiaugsmo kupina.