Rita Milinkauskienė
RUDENS LAIŠKAI
Lapai skrieja nuo sūkurio vėjo,
Jie - tarytum tavieji laiškai...
Tiek laiškų! Jų skaityt nebespėju,
O tu man vis rašai ir rašai...
Palūkėk ir suprask, kad nespėju
Jų surinkti... Tolyn lai nuskries!
Ir anksčiau visados aš tikėjau, -
Pasibels vėl ruduo į duris...
Jis išmėtys lapus tuos po kojom
Tarsi laiškus, rašytus tik man... –
Gal todėl apie juos pagalvoju,
Kai tie lapai vėl beldžias langan...
PRISIMENU VAIKYSTĘ