Užmigo žemė

Užmigo žemė, žemdirbio maitintoja,
Lyg motina manoji po darbų našių.
Paliko man ji vėrinėlį gintaro,
Kurį lyg saulę ant delnų nešu.

Lietaus lašai nuplauna žemės veidą,
Nakties skraiste apgaubia jos pečius.
Ir klausos ji tylaus vakarės aido,
Sapnų ateinant laukia ji saldžių.

Sapnoja žemė vasarą praeinančią,
Mergaitę - nuotaką su suknele balta.
Sapnuoja žemė, tartuym buvo čia,
Artojo dainos ir alaus puta.