Polina Sarapinienė

Polina Sarapinienė

Užmigo žemė

Užmigo žemė, žemdirbio maitintoja,
Lyg motina manoji po darbų našių.
Paliko man ji vėrinėlį gintaro,
Kurį lyg saulę ant delnų nešu.

Lietaus lašai nuplauna žemės veidą,
Nakties skraiste apgaubia jos pečius.
Ir klausos ji tylaus vakarės aido,
Sapnų ateinant laukia ji saldžių.

Sapnoja žemė vasarą praeinančią,
Mergaitę - nuotaką su suknele balta.
Sapnuoja žemė, tartuym buvo čia,
Artojo dainos ir alaus puta.

Polina Sarapinienė

Poetė tęsia  dainingos poezijos tradicijas. Tai eilėraščiai apie meilę, Tėvynę, žmogų. Eilėraščius pradėjo rašyti vaikystėje, bet jie pradėti spausdinti rajoniniame laikraštyje „Vienybė“ 1971m., poezijos rinkiniuose. Poetė 1977m. išleido eilėraščių knygą „Nekaltinu rudens“. Dirbo Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ vidurinėje mokykloje bibliotekininkė. Poetė yra Akmenės krašto literatų klubo „Žiemgalija“ narė.