Saulėlydžių būrės geltonos
dobilų laukuose tyliai gęsta.
Neliūdna, nors eglynuose -
vienišas gimsta,
nors prie kelio -
tik lietuviškos mūsų kantrybės
sargai...
Vėjau, vėjau, į ką atsitrenksi
bekrūmėj šaly?
...Saulėlydžių burės geltonos
taip gražiai viršum mūsų keliauja,
gyvulėliai dar ganos
motiejukų laukuos.
išgyvensim, išbūsim - kaip nors...
Iš autorės knygos „Ugniažiedė“ (2011 m.)
***
Mėlynžiedis brolis
Eilėraščiai
Skaito.: Julija Almanis (1,7,11,19,28)
Milda Kumpikevičiutė (3,10,13,17,21,23,26,29)
Andrius Almanis (2,4,6,9,12,14,16,18,20,22,24,25,27)
Vidmantas Melenis (5,8,15)
Mieganti Lietuva
Anapus Nemuno
Martynas Mažvydas
su būrais kalbasi –
taip tyliai, bet girdisi
Didžiojoj Lietuvoj.
Ragainėje pavasaris,
Martynas Mažvydas
sodina ąžuoliuką
tą patį, kurį atplukdė
Nemunas - lyg ambasadorius
pavasario ir Lietuvos.
Po Žemaitiją vaikšto
vyskupas Valančius.
Žibučių prisiskynęs,
Keliauja į bažnyčią.
Sekmadienis į vakarą
jau leidžiasi,
lyg baltas laivas –
žibučių ir altorių
šviesoje.
ŽODIS
Žodžio galybėje sutelpa pievos,
lankos ir miškas, upės ir saulė.
Netelpa žody mūsų vienatvė,
netelpa žody tautos išmirę,
žody nežydi neatpirktos dienos.
... Dyla kalnynai, šventovės sugriūva,
upės išsenka, žolės sudžiūva.
Žodis keliauja, gerti ištroškęs.
Dykumą, dykumą kam augini?
Debesys, lėkit, lietų atneškit,
griaudėk, perkūnija, žaibe, žaibuok!
Keliasi žodis, žydi žolynai,
auga kalnai...
Ranką parėmęs vienišas Dievas
žiūri į žemę. Kas tas žmogus?
Poetės Julijos Almanis kūryba buvo publikuojama rajoniniame laikraštyje „Vienybė“, periodiniuose leidiniuose „Šiaulių kraštas“, „Žemaičių saulutė“, „Gimtinė“, „Respublika“, „Šeimininkė“, žurnaluose „Šeima“, „Švyturys“, „Literatūra ir menas“.
Akmenės krašto literatų almanache „Žiemgalijos užrašai“, antologijos rinkinyje „Poezija iš Lietuvos“ 1989m.
Poetės Julijos Almanis eilėraščiai pateko į Norvegijoje išleistą „Lietuvių poezijos antologiją“. Joje išspausdinti 39 labiausiai tautiškumą išreiškiančių autorių kūriniai.
