Julija Almanis

Julija Almanis

Mieganti Lietuva

Anapus Nemuno

Martynas Mažvydas

su būrais kalbasi –

taip tyliai, bet girdisi

 Didžiojoj Lietuvoj.

 

Ragainėje pavasaris,

Martynas Mažvydas

sodina ąžuoliuką

 tą patį, kurį atplukdė

Nemunas - lyg ambasadorius

 pavasario ir Lietuvos.

 

Po Žemaitiją vaikšto

vyskupas Valančius.

Žibučių prisiskynęs,

Keliauja į bažnyčią.

Sekmadienis į vakarą

jau leidžiasi,

lyg baltas laivas –

žibučių ir altorių

šviesoje.

Julija Almanis

ŽODIS

Žodžio galybėje sutelpa pievos,

lankos ir miškas, upės ir saulė.

Netelpa žody mūsų vienatvė,

netelpa žody tautos išmirę,

žody nežydi neatpirktos dienos.

 

... Dyla kalnynai, šventovės sugriūva,

upės išsenka, žolės sudžiūva.

Žodis keliauja, gerti ištroškęs.

Dykumą, dykumą kam augini?

 

Debesys, lėkit, lietų atneškit,

griaudėk, perkūnija, žaibe, žaibuok!

Keliasi žodis, žydi žolynai,

 auga kalnai...

 

Ranką parėmęs vienišas Dievas

žiūri į žemę. Kas tas žmogus?

Julija Almanis

Poetės Julijos Almanis kūryba buvo publikuojama rajoniniame laikraštyje „Vienybė“, periodiniuose leidiniuose „Šiaulių kraštas“, „Žemaičių saulutė“, „Gimtinė“, „Respublika“, „Šeimininkė“, žurnaluose „Šeima“, „Švyturys“, „Literatūra ir menas“.

Akmenės krašto literatų almanache „Žiemgalijos užrašai“, antologijos rinkinyje „Poezija iš Lietuvos“ 1989m.

Poetės Julijos Almanis eilėraščiai pateko į Norvegijoje išleistą „Lietuvių poezijos antologiją“. Joje išspausdinti 39 labiausiai tautiškumą išreiškiančių autorių kūriniai.