Jovita Grakavinienė
Iš kur tokia didi,
Šviesi galybė?
Kokia gelmė
Ir aukštuma minties!..
Per pievą žydinčią
Vingiuoja brydė,
Kalnų svaigumas
Amžinai spindės!
Į begalybę
Begalybė veržias,
Būties aukštųjų
Slenksčių nebėra.
Gyvybės želmenėlių
Šventas kelias,
Palaimintas
Aukščiausiojo ranka.
Gerų akių šviesa
Virš žemės tvyro,
Dosni naujom aušrom
Ir paslaptim.
Beribiai žodžiai
Iš tylos išniro,
Apdovanodami
Nauja būtim.