AŽUOLUI
Šakas į saulę rytmečiais iškėlęs
Su meile prašo dienai dvasingumo,
Sūpuoja krislą bočių išminties
Šlamėdamas giesmes nemirtingumo.
Žmogaus likimui odę išdainuoja,
Gimtinės garbei ošia išdidžiai,
Gaiviu pavėsiu žemę išbučiuoja
Didingumu žavėdamas ramiai.
Nurimt ateina metas vainikuotas,
Mažas priglunda pasisemt jėgų,
Nors ir audrų, ir vėtrų nubučiuotas,
Lapoja viltimi prie tėviškės laukų.
Iš knygos „Jausmų gama“ (2014 m.)
***
Lietuviškas žodi,
Žodi, šventas Dievo žodi,
Žvelgi nuo kryžiaus ašara gailia,
Iš protėvių versmes dorybę sėmęs,
Tėvynės įsčias puošęs dangiška gaiva.
Žodi, gimtųjų klonių žodi,
Kodėl slepiesi nevilties skausme?
Varge senolių išsūpuotas
Trinyčiais austas mylinčia versme.
Žodi, gimtas tėvų žodi,
Lyk sotimi skambia, lietuviška šneka,
Nokinki ilgesį gimtai padangei,
Žydėki sielą girdančia šaka.
Gerumui
Širdim gyvenimą paliesk –
Jausi akimirkos tikrumą.
Poetė, gyvena Akmenės rajone, Kruopiuose. Autorė rašo: „ Brandžiame gyvenimo tarpsnyje pajuntam begalinį ilgesį eiliuotam žodžiui, kuris dažnai suskamba ir įsipina į dainą“.
2012 metais poetė išleido eilėraščių knygą „Ant atminimų tako“. Poetė yra Akmenės krašto literatų klubo „Žiemgalija“ narė, aktyviai dalyvauja Viešosios bibliotekos ir jos filialų literatūriniuose renginiuose.
