PRISIMINIMAI

Prisimenu kaimo grytelę

Moliu grįstą beveik lig langų.

Prie šventųjų paveikslų tėvelis

 Ilsis tyliai, ramiai po darbų.

Sklando dvasia po seklyčią

Lino rankšluostis veidą palies,

Taip norėčiau ir vėliai netyčia

Prisiglausti prie tos praeities.

Norėčiau tik karą pamiršti,

Nes man jis buvo žiaurus.

Visą amžių j o žaizdą nešioju

Neužgydoma liko jinai.