Mažumėlę pailsėjęs vilkas paliko savo draugę po egle stiprinti sveikatos, o pats išėjo savo pramintomis pėdomis atgal prie palikto grobio likučiu. Atgal eiti buvo lengviau, todėl tikslą jis pasiekė daug greičiau, nes klaidžioti taip pat niekur nereikėjo vieta buvo žinoma. Tik atėjęs pamatė, kad turi svečių, ogi laputė beskanaujanti jo palikta stirnieną. Piktai suurzgęs metėsi šuoliais link jos, bet pūstuodegė nelaukė kol vilkas ją užpuls greitai nukūrė gelbėdama savo rudą kailį gilyn į mišką.