Ištrauka iš knygos „Audringo pasaulio  laiptais kopta į viršūnes“.

„Savo jaunystę prisiminęs, galvojau: „Žemėje turbūt kaip koksai retas deimantas dar išlieka ir tikrasis atminimas. Tik gal nemokame dažnai mes tų dvasios draugų surasti. Ir gal išsirenkame lyg žaisliukus ne tuos, kurie praturtintų mūsų sielas. Bet tai jau gal ne mūsų bus kaltė?! Gal Laikas yra kaltas, kad taip siaubingai viskas susimaišo tikrų draugų ir pagarbos vertų dvasios asmenybių paieškų painiausiuose kelio labirintuose?!"